Be kvapo

Kokia vasara, rodos, uždusi
prie jaunos telyčaitės bandos.
Jei galėčiau – čiulbėčiau kaip musė.
Kas supras, kas mane apraudos?

Masažuoja man kvėptakius usnys
brenda skruzdės namo krūtine.
Parsiversčiau aš smilgą – uždusins.
Ir nespėsiu ištarti net “ne”.

Kvepia rūgpieniu kolūkio karvės.
Prisikalčiau prie pienės gyvai.
Ir kvepėčiau į kibirą varvant,
ir išplaukčiau į putą laivais.

Pasigersiu, baloj pasigersiu
negyvai su gyvais eržilais.
Skris į avilį musės jau skersos.
Skrisčiau aš, bet mama nebeleis.

Įsidėčiau tą karvę ar pusę
kaip lašelį brangių kvepalų.
Kokia vasara, rodos, uždusi!
Ko norėt – nosim pievas malu.