Kai į protą saulėlydis šlapinas
ir Amor ant širdies išsikrauna,
groja pilvas žarnolaidžiui kapines.
Jau matau – nepadės net ir sauna.
Pasitraukia net krūmai iš kryžkelių.
Atsitūpsiu ir aš - vai, kaip noriu.
Debesėlis praeinantis myžteli
ir galvoj daug šviesiau - kitas svoris.
Varnalėša - lietuviškas popierius
taip nueina kaip vynas per kūną.
Kaip smagu po tokios endoskopijos!
Nesakykit, kad šitaip nebūna.
Kiek pritaškėm savęs mes berželiuose,
kad baltųjų ant lauko neliko.
Atsistosiu – ir ūkis net keliasi.
Nesvarbu, kad jau pakelės plikos.
Susikiškit į Priekulę Grigiškes
tie, kas išvietėj beržą suplėšot.
Išsikroviau – galiu būti kritiškas:
dar pritūpsim, kol dygs varnalėšos.