Man reikia to, ko neišvysi
Delnuos užgniaužtose akyse.
Mediniuos vartuos išpaišyti
Rausvi flamingai norą klyks.
Vidun išpuoštas vakuumas prašysis
Ir pragarišku juoku trankysis, -
Sustingus, tarsi marmuru lieta,
nekantrų svečią nerimu užkrėsiu.
man reikia to, ko giljotinoj
Pasigedau po vakaro prasmingo:
Į langus- akmenis, po kojom- šukės..
Išaušus visa tai laiške radau...
Suplėšyt nepavyko žodžių užkeikimo.
Tad užkasiau prie seno kapinyno.
Dar nusispjoviau tris kartus---
Ramunė vietoj toj išdygo.
Kai kokį rytą vakaro gedėsiu,
Skausmus malšinsiu arbata pelėsių,
padekit medinius vartus--
Rausvų flamingų klyksmas liepsnose pražus.