apie pėdsakus(arba ne)

išmintis iš vyšnios kauliukų išskyla
truputį žalia
dar per anksti

danguje nustemba lietus
kai debesys pabėga
saulės link

o aš sėdžiu cukrinėj ir dairaus
koks pasaulis didelis
koks nekaltas
koks
nesugaunamas
vyšnios kauliukais byra į delnus
jei sučiupt bandai
liuokteli
ir niekad neužsnūsta

o aš tik sėdžiu cukrinėj ir galvoju
kaip viskas keista
svarbu
arba nesvarbu
kaip svarstyklės -
gali suptis
arba sverti

suptis įdomiau
su visa cukrine
paauksuotais kraščiukais

o arbatos ne namie
negeriu

va taip aš gyvenu
bon ami

sėsk šalia
ir pamatysi
kaip čia viskas
taip pat
kaip cukrinė žolė stiebiasi
ir kregždės lizdus suka

ir sninga taip
nesulamdytai

sėsk ir klausyk
tylos
paukščiais pragystančios

ir lauk
kol pasaulis liuoktels

kol ir pats
vyšnios kauliuku skylančiu
patapsi