apie mus. nesavarankiškai

"poetams juk lengva"
taip sakė spalvota asmenybė
bespalviu lietpalčiu apsigobusi
o aš jauna tada buvau
tą akimirksnį
tabula rasa
ir nežinojau
bespalviai lietpalčiai nesako tiesos
jei iš netyčių neužklumpi
jei pirštų galiukais žolės žalumo akimirksnio
nepagauni

ilgai tykojau
caksėjo akimirkų pasagėlės
į istoriją
mažučius pėdsakus palikdamos
manęs pagailėjusios
kad kelią jausčiau
visais septyniolika savo jutimų

kol galiausiai sužvingo vaivorykštės balsu
andante, žirgeli, andante
ir nukaukšėjo debesimis
nepamiršę nosinaitės atminimui
palikti

(kada užsuk, parodysiu
visas jas išlyginu,
sulankstau ir slepiu
kad galvoti balčiau išmokčiau)

bet apie ką aš čia
kontūrus nuspardė akimirkų bėrieji
o tu kapstykis
poete
kol nosinaitėmis kaltę pridengusi
prisiminsi

nelengva
apie džiaugsmą rašyti

sunku
taip žodžius į gretą rikiuoti
kad nakties tušu ant sniego
išsilietų
kad tyla į tuštumą
plienu į paširdžius

(neskaudės, jei bijosi)

ir visai
nedarniai
raidės niurzga

visai
nedžiaugsmingai

o sako - lengva

kai raktą nuo
Pasaulių Pradžios
tariesi atradęs

tik švyst - akimirkos pasagėlė
kakton kaukšteli
ir pasprunka mintys
šluota pėdas užpūsdamos

ak, poete

bet apie ką aš čia