Išaudžiau aš giją,
Įpynus laukų pinaviją.
Pastačiau pilį iš
Krikštolinio smėlio supiltą,
Ištariau žodį širdies
Požemy užrakintą.
Nesiskverbsiu į Tavo sapnus,
Labos nakties nebelinkėsiu,
Su sava svaja suakmenėsiu...
Atsitrauksiu aš toli
Tavas balsas vis skambės užnugary...
Ech, pasislėpėm nakty.
* * * * * *
Pradingo dienos, žodžiai mintyse
Ir tik pajunti, kad nėr kažko šalia.
Paskendo viltys kelyje,
Liejasi potepiai gyvenimo šedevre...
Dingau ir aš pasaulio masėje,
Bet ne Tavo supratime.
Pėdsakas, ašara, taip-
deja... realybėje.
Užteks klaidžiot Tavo asmenybėje,...