kartais sušąla
šnabždančios lūpos
po griaudžiančio dangaus lietum
taip ir neištarusios
kas gims šiais metais –
viltis ar pavasaris..
ant tavo rankų
atsispaudę pirštai
kur susiraitęs visas gyvenimas –
surink ir suskaičiuok
kiek vilčių
ir kiek šypsenų
gal šįkart nustebsi..
tik tomis akimirkomis
vis dar suskimbčioja
giliai po susiraitymais
jazminų
ir basų popiečių
ilgesys..


Debesai ant palangės















