Užsimerkus taip lengva kvėpuoti,
Oi, pieštukas įkrito į skylę,
Nubarškėjo žydras vagonas.
Televizorius duoda parodymus
Apie žydintį degantį sodą,
Apie bobas po krentančiu stogu.
Pagiriotos mano dainelės
Krištolinėmis dulkėmis springsta,
Aligatoriai pelkėse gieda
Kaip per pagrabą Amžino Žydo.
Požeminių perėjų kryžkelėj
Maloningoji rymo Merlina,
Vėl pametus iš rankų fugasą
Ir pavertusi auksą į kraują.
Ant stalų – mauzoliejų maketai,
Marširuoja matrioškų paradas.
Na o aš – nusišveisiu dantis,
Nusiprausiu ir eisiu miegoti,
Nes rytoj vis tiek atsikelsiu,
Kad ir pats save sugalvojęs.