Rekordas

Viskas prasidėjo iš naujo, kai reikėjo pasiimti pensiją. Į gatvę išeiti bijai - perims . Aišku, pinigų neatims, bet ir aš atsisakyti negaliu…Ypač įkyri tokia Padebesių Nilka: kada “bičai “ turi pinigų, užuodžia kaip šuo,  kaip Vicka Pavaliotas, kuris užuosdavo uždaryta degtinės butelį klijų fabrike. Aš ir pats uoslę turiu  - duok, Dieve, kiekvienam. Nors čia, tiesa sakant, ne uoslė  - čia šeštasis pojūtis. Apie mane sako: “Kur buteliukas – ten Aliukas “.
    Nesvarbu, kad kumelė balta - blogai, kad ji neveža. Pavargau aš, ką tik grįžau iš vienos Kauno įstaigos, nusprendžiau - reikia pailsėti.
    Einu pensijos atsiimti aplinkiniais keliais, šalia durpynų, pro vyskupiją, bažnyčią … Aikštėje stovintis vyskupas lyg ir palaimino?..
    Viskas gerai  - yra Dievas! Pensiją gavau  - grįžtu namo tuo pačiu keliu. Džiaugiuosi - pasiseks!
    Kur tau, tik prieinu garažus  - žiūriu, Padebesytė su Pavaliotu išlenda.
  -  Sveikas, Aliuk, nesimatėm  turbūt nuo Kalėdų.  Negražu 
draugus užmiršti…
  -  Nepasiilgau, - atkertu. - Kažkaip  labai  greitai su tavimi  pensiją praeitą kartą pragėriau.
  -  Paskolink, būk žmogus, va  persižegnot  galiu - pinigų
autobusui  trūksta.
  Nors tu ją į šventą paveikslą dėk, jeigu ne mėlynės paakiuose. Tai Padebesių košmaras. Skolink jai, argi atiduos?
    Jei ji atiduotų, aš visą mėnesį turėčiau iš ko gyventi. Juokas, tarp mūsų kalbant, daugiau nieko.
  -  Nesinešioju su savimi, - meluoju .
  -  O namuose? - klausia lyg su užuojauta.
- Kai  išėjau,  namuose  visi  gyvi buvo.  Ir apskritai,
geriau dink iš akių, nes kad spirsiu į užpakalį  - akys ant kaktos iššoks.
    Jūs  manote,  kad  čia įžeidimai, keiksmažodžiai?  Čia tik
mūsiški komplimentai.
    Gynyba mano jau pralaužta. Kaip visada, pradedam alumi, baigiam skruzdžių spiritu. Apsižvalgau - nėra nei Padebesiankos, nei Pavalioto, nei iš mano šeimos nieko, nei  šiaip  visokių  valkatų, kurie paskutinį odekoloną išlakė.
  Nieko  nėra  -  tik  kažkas  neaiškaus  pasidarė  su  sienos
apmušalu, kurį apdraskė Padebesiukė. Lenda iš tos skylės nepaprasto gražumo baltos moterys.
  -  Tuoj mes tave pamylėsim, - šnabžda.
  -  Palaukit, - sakau, - čia dar kažkas atėjo.
    Žiūriu į veidrodį - stovi toks  nepažįstamas,  sulysęs,  barzda apie du centimetrus, kelia ranką ir kad duos!
    Pabundu. Ir vėl lašelinės. Stovi pažįstama daktarė.
  -  Tai  ką,  klipata  tu,  išsekęs?..  Po  savaitės    grįžai?
Rekordas!..