kažkur tenai toli toli
kur aitvarai netikri
minties sesutės sėdi ir kuria
tėvelis Mūza susėdo
ant didelio ir mažo sodo žiedo
lyg miego fėja jas užbūrė
mama per kvailo rožės žiedlapio grimas
išraižė gražią rimo vazą
ir dar truputį nerimo pridūrė
juodvarniais nelankstantis, brolis, iš pėdutės negeriantis vandens
lyg pieno ežero srovelė ugnis lėtai rusens
impozantišką fantasmagoriją darni šeima sukūrė.