Laiškas I

Brangus skaitytojau,
Niekad nemaniau, kad tiek nusivylimo slypi už to, ko paprastai neregime. Kaip imperatorius, privalau žinoti kaip įmanoma daugiau apie savo aveles. Ir kartais tai labai sunku. Tai tiesiog slegia tarsi uola. Eiliniam piliečiui nesuprasti, ką reiškia būti valdovu. Būti valdovu, net ir tokiu, kaip vargšas Kaligula, tai susikrauti ir išgyventi visų žmonių nuodėmes ir paslaptis. Visa, kas tamsiausia. Dėl to kartais apninka keistos mintys lendančios iš sielos šulinio. Kam visa tai? Juk žmonės gyvena ir nieko nenutuokia. Bet patys to nemato ir jiems gerai. Jie gyvena savo kasdienį gyvenimą, neįsivaizduoja, kad įmanoma gyventi kitaip ir miršta laimingi. Jie virpa iš baimės, kai jų pasaulėlio, mažo ir naiviai vaikiško, pamatai sudreba. Man patinka tuos pamatus kartais nuo širdies papurtyti. Deja... ne visada net vargšas Kaligula gali daryti tai, ką nori. Kai ko tenka susilaikyti.. ir vėlgi – dėl ko??? Dėl imperijos? Deja, turiu pripažinti, kad tik dėl jos. Kito atsakymo nerandu. Vadinasi imperija reikalinga man, kaip kad ir aš reikalingas jai? Tarsi publika artistui? Tarsi auditorija poetui? Greičiausiai taip... Kai ėmiausi viso to, galvojau, kad pakilęs virš kasdienybės tapsiu laimingas, tačiau išėjo priešingai. Tikėjausi tapęs laimingu padaryti laimingais ir kitus, bet, deja deja...
Prigimtis, matyt, padarė savo. Gavęs teisę pažvelgti Dievų akimis pamačiau, jog dauguma tiesiog negali būti laimingais. Negali. Negimė jie tam. Ne. Ir kas liūdniausia iš visų visų... pakilęs virš pasaulio banalybės, galiu pakelti šalia savęs bet ką. Bėda tiktai ta, kad beveik kiekvienas, pažvelgęs į pasaulį iš šalies, būtų sunaikintas. Ne kiekvienas gali žiūrėti į tai, kuo žavėjosi, pro drakono akis. Ne kiekvienas gali susitaikyti su tuo, kad gyveno tik iliuzija. Daugumai tai pasirodytų siaubinga ir jie tiesiog norėtų sugrįžti į tą pasaulį, kur viskas iš anksto yra surėdyta ir nuspręsta. Tegrįžta, brangusis skaitytojau. Gal Tu norėsi pasilikti su manimi? Ne? Suprantu... tokia jau vargšo Kaligulos lemtis – nugalėti Dievą savo vienišumu.
Su meile,
Gajus