stereotonija

kaip gražu
ir kaip palengva mano rudenys vėsta
atsineša krištolą
išsineša debesis
ir link skersgatvio slysta šešėlis
nusiveja katę
atsiveda vakarą

apsivelka juosvą apsiaustą
ir smilksta
kaip smilksta kiekviena nata
kurią išcypia stingdamas ledas
kaip sušalęs balandis
stradivarijaus medin įkibęs
kaip kiekvienas akordas per lietų
rasotais žandais
pasitiktas gegužis

--

ar girdi
ar matai
ar užuodi
ar taviškis taipogi
saulės laikrodis stovi

--

suvyniojom kadais
o dabar išlankstykim
svajas tartum dovanas

sakai ne kalėdos?
sakau
nebe ruduo

maniškiai jau baigia atvėsti