Nemokamas dvejetas

Tai tik žodžiai,
garsai kuriuos skleidi -
paleidi bėgti paskui vėją.
Širdies neišskleisi,
neparodysi savo pasaulio -
vis tiek nesuprasiu,
naiviom akim ragauju saulę
ir šviesos man tenka šiek tiek daugiau.

Pasakyk,
kodėl ir kur visi taip skuba,
suraukę išdykusias strazdanas
rimtais žvilgsniais ridenasi ten,
kur renkasi tylos ir ramybės priešai,
ką jiems ten už visas jų pastangas dalina
jog tuščiom kišenėm švilpia
kad tik tilptų daugiau...

Ar mes išaugsim iš konkurencijos
kaip išaugam pirmuosius savo rūbelius?
Ar tik stiebsimės į savo ego tolius
neišmatuotus ir vis skaičiuojamus kitų.

Nemoku gyventi,
nelankau likimo pamokų,
nesmerkit, o rašykit du. realybėje.