Lietuvaitė geltonkasė prilygsta šarkai

(Dabartis. Seselė meldžias)

„Neverk – neverta“- ramina raudonas vynas,
Suplėšius šilką lai viesulais pakyla vėjas!
Lai visos žvaigždės tampa saulėm!
Lai tvanas prieš, o ne po manęs!...

(O pradžia buvo tokia)

„Leisk sielai laipiot sienom,
Leisk kūnui paleistuvaut,
Liežuviui žodžiais išdykaut,
Prisiaukinki karališkąjį žvėrį ir su juo gyvenk! “-
Dainavo gatvėj storas Tibilisio ponas.

„Pailsinkite dienos ją perlų, purslų vonioje,
O gėlėms suskleidus nakčiai žiedus,
Paleiskite į miesto šurmulį šiaurietiškai žydėt! ”

Ir ji gražutė šviesius žiedlapius išskleidus,
Vėjais raitos po kaklus vyriškus,
Murzinai, juoda spalva saulės suteptus,
Išsirinkus vieną jam savo lūpas dovanoja...

(Moralas ir pabaiga)

Žinojai, kad neturėsi lovoje
Su kuo nemiegant pakalbėti,
Kam tuščią galvą ir širdį,
Sese miela, išsilieti.

Už blizgų pinigėlį,
Gražų netikrą pasaulėlį,
Save kalnų kalėjimo sultonui,
Pilvo šokį šokt pramokusi,
Lietuvės padermę tu pardavei…


Šarka, šarka…Pas mus dabar irgi saulė šviečia ir žemė šiukšlėm nusėta blizga…