Tvėrimo stebuklas (šiurkščios moters)

Net kovarnis po sparnu žariją nešioja.

---

Šiurkšti moteris, ašutine vilkinti,
Granitinių akių į viršų neiškelia.
Prie apvalainų jos šlaunų nesiglausto vaikai,
Nešildo jai sugrubusių rankų.

Šiurkščioji, (pa) glostyk mane!
Juosvas plaštakas
Kaip duonos kepalėlius išbučiuosiu.
Priglausk kaip kūdikį
Prie baltų kvepiančių krūtų.
Įglostyk, įaugink mane
Į krūtinės properšą.

Dygioji, matau tave pro šydą
Šventykloje alebastru apibarstytą
Baltą romiąją balandę (madoną).

---

Rūstusis avinėlis atsklęs debesimi.
Numes mums kelias ašaras
Stebuklui sutverti.

---

Šiurkšti žiemos moteris sniego letenom
Upes iškošia.
Žuvimis sukrutu jos įsčiose.

---

Pavasarį išbrisi iš vandens.
Po kojomis kovarnis pasiklos juodà marškà.
Kovą (iš naujo) pagimdysi mane žaliomis akimis.
Leisk,
Aš būsiu tavo dukra (žalesà),
O Tu – mano (gaivinančioji) mama.

---

Pavasaris.
Lajiniai avinėliai plaukia į jūrą.