Sapnai

Kai saldus snaudulys užtemdo akis,
Sapnuos išnyra stikline pilis.
Jos bokštai pjausto padanges žydras,
Darkydami auksines saulės kasas.

Vandenyno rūstaus ta sala apsupta,
Ją saugo Ciklopas naktimis paslapčia.
Ykelti čia koją tegali graikų dievai,
Mane čia paliko begėdžiai sapnai.

Lekiu su vėju per mėlyną pievą,
Slapstaus nuo Ciklopo žvilgsnio niūraus,
Suklumpu, kraujas aptaško kvepiantį žiedą,
Nėra vilčių išvengti galiūno žiauraus.

Padėkit! rėkiu aš deivėms, dievams,
Grūmoju su kumščiu kvailiems savo sapnams.