Skaitymas

Apie skaitymą


i

Neseniai atlikti sociologiniai tyrimai rodo, kad 50% Lietuvos piliečių neskaito nei beletristikos, ne periodikos.
“Klausimėlis” kiekvieną kartą pribloškia analfabetizmo perliukais. Įdomu, kad laurus skina anaiptol ne intelekto nesugadintų fizionomijų savininkai.
Prisimenu vieną epizodą iš nesenos kelionės: Suomija, kempingas prie ežero, laužas... Kalbama apie viską ir nieką, trumpam apsistojama prie tikėjimo, kelis kartus paminimas Kristus... “Kas toks? ” – staiga klausia maždaug 14-15 pyplys savo tėvo. “Na... Kristus. Jėzus Kristus” – kiek priblokštas atsako gimdytojas James’o Bond’o stiliumi. “Nepažįstu tokio” – suraukia nosį atžala.


ii

Modernios Lietuvos identitetas egzistuoja tik “skaitančio žmogaus” dėka. Inteligentai – savotiška valstybės sąžinė ir nuojauta, randanti šalies vietą visumos kontekste ir inicijuojanti progresyvius pokyčius. 
Viename “Veido” numeryje buvo išsakyta mintis, kad Lietuvą, kokia ji yra dabar, XIX amžiaus pabaigoje sukūrė saujelė inteligentų ir rašytojų.
Prezidentas A. Smetona geriausiai žinomas dėl 1926 metų perversmo ir “kietos rankos” politikos. Tačiau tikriausiai nedaug kas yra girdėjęs, jog jis taip pat buvo graikų filosofijos istorijos dėstytojas ir vienas iš pirmųjų Platono dialogų vertėjų į lietuvių kalbą. Taigi, net diktatoriai mūsuose ragaudavo humanitarinių mokslų...
“Sąjūdžio” branduolį taip pat beveik išimtinai sudarė kultūrininkai, knygos žmonės.
Laikai, be abejo, kiti. Dabar labiau vertinamas yra tas, kuris rašo ne knygų recenzijas, o verslo planus. Jaunimėlis pluša Airijos statybų aikštelėse ir net birželio 16-ą paklausti nepasakytų, kas “Uliso” autorius. Tradicinės “kultūringų” profesijų atstovai (mokytojai, gydytojai) vargiai sudursto galą su galu.
Žinoma, niekšiška reikalauti iš žmogaus aukštos erudicijos, kai pilvas tuščias. Tačiau, kai pilvas jau netuščias – nuodėmė to nereikalauti. Aukščiau minėto tyrimo metu žmonės skundėsi aukštomis knygų kainomis. Manau, kad reikalas kiek išpūstas. Šiandien aplankiau vieną sostinės knygynų. Taip, už R. Rastauską suplojau beveik 30 litų. Tačiau čia pat, lentynoje “Pigiau” galima rasti Nobelio premijos laureatą H. Böll’į už 3 litus (kaip pakelis “Klaipėdos”) ir į geriausių XX amžiaus knygų sąrašą patenkančią J. Heller’io “22-ąją išlygą” už 12 (kaip pora bambalių “Ryklio nasrų” alaus)...


iii

Broliai seserys, imkit ką nors ir skaitykit!