Rašyk
Eilės (78095)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 16 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Varnas. Pasakojimas apie...
Varniukas.  Tai yra pasakojimas apie jauną vyrą...
Kitas varn. Pasakojimas apie jauną vyrą, kuris…
Varniukas.  …kuris vieną dieną sumanė išv…
Varnas. Sugrįžti.        Sugrįžti.
Varniukas.  Sugrįžti?
Kt. Kodėl gi ne?
Varniukas.  Ką gi. Tebūnie pasakojimas apie jauną vyrą, kuris vieną dieną sugrįžo. Kur?
Varnas. Dabar, kai žinau, kad greit mirsiu, noriu dar kartą sugrįžti atgal, nubraukti dulkes nuo praeities faktų, prisiliesti prie senų žaizdų, perversti pageltusių fotografijų albumą, sugerti į save anų dienų kvapus ir nuojautas, pasinerti į nerūpestingos neatsakomybės gelmę. Ryt, poryt, už savaitės, nesvarbu, bet gerai žinau, kad mirtis čia pat, ji tyko manęs, seniai nori mane pasiimti, kažkaip aš vis dar sugebėdavau nuo jos pasprukti, apgauti ją, bet dabar jau jaučiu jos karštą  alsavimą į pakaušį ir šį kartą per arti ją prisileidau, kad galima būtų kur nors nusimuilinti, nors man tik keturiasdešimt su virš metų, tiksliai pasakyti negaliu, visada sunkiai sekėsi matematika, o dar po tos galvos traumos, kai girtas nusiverčiau nuo laiptų...
Varniukas. Ne pats nusivertei...
Kt. Tiksliai niekas nežino, galėjo ir pats, juk visą naktį gėrė.
Varniukas. Tu visada prieš, amžinai tu prieš jį. Ir kaip tave jis pasiėmė pas save, į savo komandą? Tu gi jo nemyli. Tu jo niekada nemylėjai.
Varnas. Baikit, gerai. Baikit, aš pasakiau. Dabar ne apie tai.
Varniukas. Bet vėliau vistiek teks grįžti prie to.
Varnas. Gerai, vėliau, kada nors. Viešpatie, kaip aš nekenčiu detektyvų! Taigi, man keturiasdešimt su virš metų ir aš skrendu į savo nusiaubtą tolimą šalį susitikti su savo šeima, tikrąja šeima, savo dešimčia varniukų, kad dar kartą, paskutinį kartą visus apkabinčiau. Paskutinį kartą prieš mirtį.
Kt. Sesuo, kuri išprotėjo, tėvai mirę. Kas liko?
Varnas. Liko visi tie, kuriuos aš mylėjau – vyrai ir moterys, tikri ir išgalvoti, seniai numirę ir dar negimę.
Varniukas. Likau aš ir jo varnynas.
Kt. Varnynas?
Varniukas. Tai tie, kurie ėjo su juo, kuriuos jis pats pasirinko. Ir tu tame tarpe.
Varnas. Aš greit mirsiu, jau rodos šitai sakiau, ryt, poryt, už savaitės, nesvarbu, todėl panorau dar kartą į čia sugrįžti. Atsisveikinti su visais, viską prisipažinti, jeigu išeis.
Varniukas. Nejaugi viską? Visiškai viską? Bet taip nebūna! Tu gi pats puikiausiai žinai, kad taip nebūna.
Kt. Netrukdyk, gal šį kartą jam pavyks.
Varniukas. O tu užsičiaupk. Pavyyyks. Tu nebuvai jo mylimiausias, jis tave tik atsitiktinai pasiėmė. Laikinai. Tu esi laikinas, laikinas. Tai aš buvau jo mylimiausias, tu man visada pavydėjai, todėl tu amžinai jo nekentei. O aš jį visada mylėjau. Ir dabar tebemyliu. 
Laikinas. Taip, aš nepasiduodavau jausmams, man tai nėra būdinga. Na ir kas? Jausmus aš tausojau scenai, vaidybai, žiūrovams, o ne kažkokiems užkulisiniams santykiams. Ir jau niekada negarbinau autoritetų, aš jų daug prisižiūrėjau, patikėk.
Varnas. Taigi, priartėjom prie to, kas aš esu.
Aš esu režisierius, nors tą, aišku, visi žino. Tik paskutinis kvailys arba bomžas galėtų prisipažinti manęs nepažįstąs, o tokie ir gerai, kad nepažįsta, tikrai nelabai apsidžiaugčiau, jei koks valkatėlė pasilabintų su manim prie konteinerio. Manau, kad taip neįvyks, nes nors ir koks girtas bebūčiau,  visada stengiuosi neiškristi iš teatrinės aplinkos.
Varniukas. Aš to neleisčiau. Visada tave saugojau ir globojau nuo tada, kai  susitikom.
Varnas. Tai va. Apie gėrimą užsiminiau, bet kita vertus šios temos niekaip ir nebūčiau galėjęs apeiti. Tiesą pasakius, manau, kad būtent alkoholis padėjo man išsilaisvinti iš visų mane varžiusių kompleksų. Būtent jo dėka aš tapau tuo, kuo esu. Jis buvo ir mano kūrybinis stimuliatorius, ir mano asmeninio gyvenimo sekretorius.
Tas skrydis žemyn laiptais, kai prasiskėliau kiaušą.
Varniukas. Tu neleidai man tavęs palydėti, nors dažnai į tualetą vaikščiojome kartu. Iki šiol jaučiuosi kaltas, kad tavęs paklausiau.
Varnas. Tiek to. Buvau sočiai prigėręs, kitaip aš ir nemoku gerti, jei gerti tai taip, kad išneštų. Tada ir išnešė, sulėkė greitoji pagalba, visi, kurie dar buvo likę baliuje, visgi ketvirta valanda ryto, tik šluosto mano kruviną veidą, glosto, glamonėja, čiulba, ach, kokia nelaimė, toks režisierius ir t. t., nors tikrai žinau, pusė iš jų džiaugėsi mano kritimu ir apgailestavo, kad visai neužsimušiau. Girdėjau po to tokių pašaipėlių, kad maždaug Aukščiausiasis mane nusodino, nes perdaug jau aukštai pakilęs buvau.
Laikinas. Taip, ir aš jas girdėjau.
Varniukas. Tu pats jas, ko gero, ir platinai.
Varnas. Kažkurį laiką iš tikrųjų susimąsčiau, gal perdaug susireikšminu, pernelyg susidievinu, gal reikėtų prisiminti kuklumą, toleranciją aplinkiniams? Bet po savaitės, kai kaukolė jau pradėjo gyti, aš atmečiau tuos vaikų ir bobučių kliedesius, tą visą bobišką sentimentalumą. Nėra kito aukštesnio už mane, aš pats tvarkau savo gyvenimą, savo likimą ir visus kitus, kurie susiję su manimi, tvarkau irgi aš.
Varniukas. Jeigu jie yra menkystos, tai turi gi jais pasirūpinti tas, kuris yra autoritetas.
Varnas. Manau, kad kitu metu, aš būčiau troškęs tapti politiniu diktatoriumi. Žavi tokios asmenybės arba, teisingiau pasakius, ne asmenybės kaip pačios tokios, tuo labiau, kad išsamiai jų biografijų gerai ir nežinau, daugelyje sričių esu diletantas, taip, tai tiesa, bet to, žinoma,  niekada viešai nepripažinau, atvirkščiai - demonstruodavau savo apsiskaitymą, kitus vertinau nepagarbiai, niekinančiai, kalbėjau pamokomu tonu ir pan. Taigi, kažkur nuklydau, aaa asmenybės. Taigi, žavi ne pačios asmenybės, bet tai, kokią galią susiklosčius aplinkybėms, jos turėjo. Galima paminėti daugybę vardų - Neronas, Kaligula, Hitleris, Stalinas, Mao Dzedunas ir t. t. Deja, šiais visuotinės demokratijos laikais tokių aukštumų valstybės gyvenime nepasieksi, tada lieka režisūra. Pati geriausia profesija įtvirtinti autokratiškumą, neribotą valdžią, prisotinti orą baimės bacilomis.
Laikinas. Taip taip. Šito gero per akis. Praverkite kas nors langus.
Varnas. Režisieriui, jeigu jis dar ir išsikovojo pripažinimą, leidžiama viskas. Neperdedu, tikrai viskas. Na, žudyti gal nepavyktų tiesioginiu būdu, pavyzdžiui mėtyti peilius į būrį aktorių. Arba šaudyti iš kolto.
Laikinas. O netiesioginiu tai kaip? Dalijant nuodus kaip priedą prie atlyginimo?
Varnas. Žudyti galima ir kitaip, ir esu įskaudinęs ne vieną afekto arba girtumo būsenoje. Toks buvau, ką padarysi. Norėjau toks būti.
Varniukas. Privalėjai toks būti, kitaip nieko nebūtų pavykę.
Varnas. Režisierius teatre yra Dievas. Visas sudėtingas mechanizmas veikia pagal jo nurodymus. Galima į valias piktintis ir keiktis, jei kažkas kažko laiku nepagamino, nepadėjo ten, kur turi stovėti, arba sudirbti kokį labai nusipelniusį aktorių, jo vaidybos stilių pavadinant atgyvena, niekam neįdomia seniena, paminti kito garbę ir orumą.
Tai neapsakoma palaima. Tai taip pat gerai mane veikė, kaip ir alkoholis.
Varniukas. Ar tu ne perdaug jau atvirauji?
Laikinas. Kažkada juk reikėjo prisipažinti.
Varnas. Dabar pasakysiu, kaip pasiekiamas pripažinimas. Na, apie kitus kalbėti negaliu, nežinau, bet kaip aš siekiau ir kokios tam buvo panaudotos priemonės, tą šiek tiek galiu atskleisti. Be abejo, reikalingas talentas. Gal net ne talentas, aš negalėčiau tvirtinti, kad iš tiesų buvau genialus. Veikiau didelis noras kažkuo tapti, prasimušti, išsiveržti iš kitų tarpo. Tas noras padaro savo ir padiktuoja reikalingus judesius, veiksmus ir sprendimus. Vardan to noro turi atsisakyti visko, ypatingai sentimentų, prisirišimų, įsipareigojimų. Turi būti budrus, kiekvieną akimirką pasiruošęs kažką išduoti, pakišti koją, nustumti, kažką nugvelbti. Idėją, būtina yra vogti idėjas, tai privaloma sąlyga. Taip pat kurti intrigas visur ir visada, kažką pagiriant, o kažką suniekinant, po to tą patį padaryti atvirkščia tvarka, svarbu, kad niekas tikrai nesusigaudytų, kokia tavo pozicija, ko tu sieki ir pan. Savo santykio į vieną ar kitą dalyką jokiu būdu negalima išsakyti iki galo, aplinkinius reikia supainioti, kad jie irgi niekada nežinotų, kada yra teisūs, kada ne, kada pataiko, kada – pro šalį. Išvis tokių sąvokų, kaip teisingumas, sąžiningumas reikia atsisakyti. Vengiau aiškių atsakymų į tiesius klausimus, sakydavau – aš nežinau, o po to priekaištaudavau, kad atlikta visai priešingai mano norui. Tokia yra niekšybės metodologija. Be niekšybės nieko nepasieksi. Tą aš iškart pajaučiau ir tai padėjo man kopti į savo tikslą.
Laikinas. Niekšybės metodologija. Čia tai bent. Negi viso to nereikėjo iš ko nors mokytis?
Varnas. Taip, pradžioje aš buvau didelio meistro mokinys, atidžiai studijavau jo metodus, stilistiką. Gal kažką perėmiau ir kovos už pripažinimą srityje. Ir nuėjau šioje veikloje daug toliau.
Aš sugalvojau ir gal vienintelis naudojau ovacijų bumą. Kas tai yra? Tai dirbtinis bet kokio savo darbo priskyrimas pasisekusių pastatymų kategorijai. Tam tereikia keleto žmonių pagalbos. Jie turi sėdėti skirtingose salės vietose ir po spektaklio sukelti  ovacijas.
Varniukas. Juodosios technologijos. O kaip be jų. Tikslas pateisina priemones.
Varnas. Man to reikėjo. Priemonės nesvarbu. Kas prisimins kaip? Visada bus fiksuojamas rezultatas. Paprasta tiesa, bet ją irgi reikėjo atrasti.
Na, gal tiek apie tai. Regis, tikrai nieko nenutylėjau.
Varniukas. Žinai, tu mane nuvylei. Aš tikrai nesitikėjau, kad imsi ir taip praskysi, išklosi viską iki pamatų.  Tu gi dabar visai neįdomus, tavyje nieko neliko, neliko šarmo, tu pasigailėtinas. Ar tikrai vertėjo taip apsinuoginti? Geriau būtum išvažiavęs, o ne sugrįžęs.
Varnas. Dažnai skrisdamas naktį virš miško ir nematydamas aplink arti nė gyvos dvasios norėdavau visa gerkle garsiai garsiai sušukti: “Aš gėjus”, kad prabudę iš miegų visi klausinėtų: “Kas čia buvo? Ar man prisisapnavo, ar aš ką sakiau? ”. Bet iš snapo išsiverždavo tik apgailėtinas “kaarrrr”. Štai tokių nepadarytų dalykų, neatliktų poelgių  aš ir ilgėjausi visą gyvenimą. Kaarrr.
2005-03-12 11:00
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 10 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2022-04-01 12:30
Passchendaele
5
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-03-30 19:15
aš o ka
G.Varnui nepatiktų... :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-03-13 23:59
ir kiti
idėjiškai vertingas darbas. įdomu skaityti varno žodžius. o štai varniukas, laikinas ir kt. kartais nervina, nevykusiai įsiterpdami.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-03-13 19:13
fintas
Įtampa tvyranti ore, tartum kažkas būtų prispausta po presu iš viršaus, ir dar taip, kad viskas ištižtų į visas puses... k čertiam.
"Praverkite kas nors langus." :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-03-12 23:01
pasiklydes spindulys
geras tekstas. neblogai atskleisti charakteriai, is dalies (is dalies) negirdetas (neskaitytas) poziuris i rezisura. patiko:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-03-30 19:15
aš o ka
G.Varnui nepatiktų... :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-03-13 23:59
ir kiti
idėjiškai vertingas darbas. įdomu skaityti varno žodžius. o štai varniukas, laikinas ir kt. kartais nervina, nevykusiai įsiterpdami.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-03-13 19:13
fintas
Įtampa tvyranti ore, tartum kažkas būtų prispausta po presu iš viršaus, ir dar taip, kad viskas ištižtų į visas puses... k čertiam.
"Praverkite kas nors langus." :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-03-12 23:01
pasiklydes spindulys
geras tekstas. neblogai atskleisti charakteriai, is dalies (is dalies) negirdetas (neskaitytas) poziuris i rezisura. patiko:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą