Rašyk
Eilės (78091)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 13 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Šis tekstas buvo pateiktas Top16 (užduotis - įterpti duotą ištrauką). Vertintojai priekaištavo dėl fragmentiškumo ir raiškos, tačiau aš taip ir nesugalvojau, ką ir kaip taisyti. Jei yra pasiūlymų: rėžkite! Būsiu dėkinga. Tik nereikia vertinti kaip fanfiko Strugackiams. Dėkui Skruzdėlei, dabar susipažinau su ABS kūriniu, bet tik dabar!


Kovas amžiams

                                            Пушка сдохла - всё пиздец
                                            Больше нечем отбиваться
                                            Что ж закурим, брат-боец
                                            Нам от смерти не съебаться

                                                                                Х. З.

            „Kiekvienas mūšis prasideda nuo virtuvės, “ – pagalvojo vyriausias trečiosios eskadrilės virėjas Gliukas. Jis tupėjo tarp keptuvės ir katilo, kareivišku papratimu lakdamas pieną su kava. Tolumoje dar grumėjo šarvuotųjų traukinių pabūklai. Todėl stengdamasis išsaugoti sielos ramybę, Gliukas pakreipė jautrias ausis taip, kad girdėtų tik pelių krebždesį narveliuose.
            „Kažin, ar jas gerai prižiūrėjo kelionėje? Perkarusiais gyvuliais armijos neišmaitinsi... “ – sunkiai atsiduso. Buvo pats laikas imtis vakarinės ruošos, tačiau nesinorėjo nė uodegos pakrutint. Visą kovą jis traukė paskui puolančią kariuomenę, tempė – dažnai ir ant savo kupros – virtuvinius rakandus, darė stebuklus iš kuklių valdiškų maisto atsargų. O ar kas padėkojo? Niekino, vadino graužikų maršalu... Ech, kad tik būtų tų graužikų... Šiame mieste tikriausiai ir tarakonai jau išgaudyti.
            – Na, trisdešimt trys! Kylam, – balsu paragino save virėjas. Tik it ką prisiminęs, gudriai prisimerkė, du kartus apsisuko ant kairės letenos ir žvilgtelėjo į ištuštintą dubenėlį. Taip ir buvo! Kavos tirščiai žadėjo jam sėkmę.
            – O jei ne, skelbsiu bado streiką... – sumurmėjo ir lėtai apsilaižė. – Visas dalinys man streikuos kaip akli kačiukai! Visi trečiukai, visa Kovo, мать его, eskadrilė! Pažiūrėsiu, kur jie skris tuščiais pilvais! 
            Tardamas tuos žodžius, Gliukas patraukė į sandėlį. Atšovęs pirmąjį narvelį, pasibaisėjo. Kažin, ar tai sėkmė: kai trims katinams tenka po dvi peles, jei pelės vėjo perpučiamos? „Laukuose prigaudė, - spėjo. – O tuos laukus mūsų bombonešiai ir išdegino prieš savaitę – nei grūdo, nei lapo. Žiū, kokie žvėrys paklaikę. Ir ką keikt: tiekimą ar saviškes valkirijas? Et, kam mums dar priešai, kai... “ Bet čia jis save subarė – žema kareiviui kovos draugus niekinti. Verčiau pamedituoti ir pagalvoti apie garnyrą. Garnyrą... Teisingai! Virėjo akys sublizgo. Bus šedevras, mažasis jo žygdarbis!

            ***

            Vakarop nagais bei kniauksmais raginami eiliniai jau buvo ir valgyklą pagal feng shui reikalavimus įrengę, ir karininkams kampą atitvėrę. Čia už improvizuoto baro, sudėto iš ištuštėjusių narvelių, šeimininkavo pats Gliukas. Kartais prie jo prisėsdavo Kazusas ar Žora ir pasakodavo apie vykusias kautynes. Tada virėjas, šyptelėjęs į ūsą, pripildydavo dubenėlius, ištraukdavo lėkštę vyne mirkytų kopūstlapių.
            Kiti padangių asai dar mėgavosi vakariene. Šįkart pelės buvo skoningai išmargintos kryžiais bei apskritimais, o stalas – tiesiog milžiniškas! Kartais rodės, kad koks vikresnis padaras tuoj ners nuo krašto ir paspruks. Bet čia jau laukdavo kariūnas ir tingiai nuspriegdavo pelę į vidurį. O būdavo ir nebeištverdavo: griebdavo savo dalį ir kimšdavo, užkąsdamas kopūstlapiais. Tada apgailestaudamas kildavo nuo stalo ir traukdavo prie baro ar muzikantų.
            Muzika buvo puiki! Visą vakarą trofėjinį Hohnerį virkdė senasis Tankistas. Gal todėl – o gal nuo dieviško maisto – Gliukui atrodė, kad iš pačios skrandžio gilumos kyla šiluma. Santūrūs kareivos patyliukais murkė pagal gailią bajano melodiją, pripažindami muzikanto talentą bei virėjo išmonę. Rodės, net nekenčiami puodai skimbčiojo kažkokią įmantrią melodiją. O aplinkui darėsi šviesiau ir šviesiau... Ir taip lengva ant širdies paliko, taip gera... Sekundėlę jis net patikėjo, kad numirė ir jau kitame pasaulyje pienu vaišinasi. „Bet samsaros ratas nepasukamas: devynis gyvenimus katinas savo karmą plauna, “ – atsiduso Gliukas.
            Ir tarsi iš to ilgesingo atsidūsėjimo, iš šviesaus liūdesio, apėmusio Gliuką, priešais barą pasirodė nepažįstamas pulkininkas sniego baltumo kailiu.
            – Šviežios grietinėlės, drauge pulkininke? – pasiūlė kaip senam bendražygiui.
            Bet šis neįsižeidė, tik paplojo per petį:
            – Vadink mane Šaitanu, Gliukai... Kam mums tie laipsniai? Tu juk jau ne dalinio virėjas.
            – Kaip ne virėjas?! Štai juk mano dalinys, štai gimtoji Kovo eskadrilė! Bičiuliai mano, - parodė: - Žora, Tankistas, Ciklopas... Jūs kažką sumaišėte, arba... – nutęsė nujausdamas blogiausią. – Pervedimas?
            – Ne taip viskas paprasta. Tu pats atėjai pas mus.
            – Pats?! Aš...
            – Palauk, nesinervink, - numojo pulkininkas. – Ar girdėjai apie kovinio palaikymo budistų dalinius? Galėsi likti su draugais.
            Gliukas išplėtė akis. Dar betrūko pamišusių karininkų-provokatorių. Tarsi atspėjęs jo mintis, Šaitanas linktelėjo Tankistui. Šis nenorom padėjo bajaną:
            - Ko?
            - Ne ko, o Čarlis Čaplinas...
            - Šaudo tuščiais. Ir nenusibodo tau, Šajau, vaidinti konspiratorių. Mūsų vis tiek svetimi nemato. Ko reikia? Aš dainos nepabaigiau.
            - Štai... – sumišo pulkininkas.
            - Matau „štai“, - pamėgdžiojo. – Na, nušvito mūsų Gliukas, ir ką? Seniai laikas! Tik vis ta virtuvė, kad ją šunes... O tu ko prie jo prikibai? Tegu pasidžiaugia, tegu pasišildo, bodhisatva херов... Rytoj vėl puodus šveis.
            - Palaukit... – įsiterpė Gliukas. – Kad jau taip... Tai kodėl puodus? Aš ką – ne katinas? Aš noriu amžiams nirvanoje...
            - Idiotas, - konstatavo Tankistas. – Ir kaip tu paliksi savo Kovo eskadrilę, savo padangių asus?! Kareivėliai gi iš bado padvės. Tu vienintelis moki suktis taip, kad ir kopūstlapius ėsdami, jie dar katinais jaučiasi. Aš, tavo žiniai, - vis labiau širdo senis, - jau penkiasdešimt metų su tuo prakeiktu bajanu! Jis man per gerklę išlindo! O Šaitanas... Ai, apie kvailius nė kalbėt nenoriu...
            Pulkininkas piktai vykstelėjo uodega. Ir įsižeidęs miauktelėjo:
            - Gal ir kvailys, bet net ir tu iš manęs išmokai kulkosvaidį opiumo tirpalu vėsinti. Guuud-ruoli! Bodhisatva negali palikti saviškių, - pridūrė Gliukui. – Sąžinė, мать ее, neleidžia. Ir nemanyk, kad pasibaigus karui, tu ištirpsi auksinėj šviesoj. Хуй baigsis karas kada nors. Taip kad... Visi raudonieji sfinksai – amžinai tavo. Ir Kovo eskadrilė... Ir kovas, ir kova...

            ***

            Gliukas mąsliai lakė pieną ir klausė, kaip Tankistas toliau traukė savo dainą:

                        Все братушки полегли
                        И с патронами напряжно
                        Но мы держим рубежи
                        Мы сражаемся отважно


            Rūstūs kariai vogčiomis nubraukdavo ūsuose įkliuvusias ašaras. Bet tai buvo tikras vyriškas liūdesys. Liūdesys katinų, kurie žinojo, kad elgiasi teisingai. Gliukas vėl pajuto tą šviesų jausmą, bet šįkart suprato, iš kur jis kyla.
            – Laikykitės, broliukai, - sušnibždėjo jis. – Aš su jumis. Tegu ir virtuvėje – kiekvienas mūšis vis tiek prasideda nuo virtuvės.



Pastabos tiems, kurie tanke

1. Tankistas dainuoja grupės «Хуй забей» dainą «Подмога». Čia  pasakojama, kaip Tankistas sužinojo apie šią dainą, o čia galima išgirsti ją arba sugroti.
2. Pamatyti Tankistą galima čia, o trečiąją (Kovo) eskadrilę – čia.
3. „Valkirijomis“ (pagal nacistinį maršą „Valkirijos skrydis“) Kovo eskadrilėje pašaipiai vadina visą tolimojo bombardavimo aviaciją. Nors saviškiams į akis taip ir nesako.
4. „Hohner“ – tai tokia vokiečių kompanija, gaminanti muzikos instrumentus. Raudonieji sfinksai kartais atkovoja iš priešo kokią Hohnerio lūpinę armonikėlę ar bajaną.
2005-03-09 11:22
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 12 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2005-04-08 23:39
experiment
=]
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-03-20 13:47
Celeb Taur Ohtar
Scary:o man patiko...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-03-18 12:16
Loke1
bet jaw ištrauka OJEJ! man plaukai pasišiaušia
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-03-13 17:32
klimbingupthewalls
ej skregos vertintojai, jūs man gali bent paaiškinti, kodėl tai prastai vertinat šį puikų kūrinį? pagirtinas dalykas ir dar nematytas rašykuose visos tos iliustracijos ir nuorodos į dainas. miau! 5 ir į mėgstamiausius.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-03-09 17:29
Suglumes
Geras. Įdomus siužetas. Neturiu prie ko prikibt.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-03-09 16:06
_I_
_I_
Cha, pienas.
Dėl to fragmentiškumo, tai gal... nors labai nelindo į akis.
Kiek trūksta aiškumo. Bent jau mano akimis žvelgiant.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-04-08 23:39
experiment
=]
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-03-20 13:47
Celeb Taur Ohtar
Scary:o man patiko...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-03-18 12:16
Loke1
bet jaw ištrauka OJEJ! man plaukai pasišiaušia
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-03-13 17:32
klimbingupthewalls
ej skregos vertintojai, jūs man gali bent paaiškinti, kodėl tai prastai vertinat šį puikų kūrinį? pagirtinas dalykas ir dar nematytas rašykuose visos tos iliustracijos ir nuorodos į dainas. miau! 5 ir į mėgstamiausius.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-03-09 17:29
Suglumes
Geras. Įdomus siužetas. Neturiu prie ko prikibt.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-03-09 16:06
_I_
_I_
Cha, pienas.
Dėl to fragmentiškumo, tai gal... nors labai nelindo į akis.
Kiek trūksta aiškumo. Bent jau mano akimis žvelgiant.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą