Meilės pokštai

Meilė nėra pastovi –
Ji liepsnoja, ji gęsta,
Pamažu vėl be meilės lieki
Ir tavo širdis  kančioj skęsta.

Meilė išėjo, deja,
Širdis jau lyg tuščias lapas…
O tikėjai tu ja,
Dabar atminty tik jos kapas.

Kartais atrodo -  nereik
Nei bučinių ir nei žodžių,
Kartais maldauji: “Ateik,
Meile, greičiau pasirodyk.”

Ji žaidžia lyg kortom  jausmais,
Krenta ašaros sūrios…
Kai pakentėsi – ateis,
Juoksis tave vėl užbūrus.

Tu abejosi vėl ja,
Bijosi jos pokštų, kvailysčių,
Kad pamojavus ranka
Meilė vėl nenuklystų...