Miegas

Neskambink, sutrūnijęs laidas
Įsmigo varnos lizdo vakare,
Virš miesto, sklandant vakarui kare,
Pranyko spindulys pasaulio laikrody,
Į langus plieskia priešpilnio spalva,
Grėsmingai skamba rausvas telefonas,
Šešėlį meta pilkas, išprotėjęs liepų fonas,
Pakelk ragelį ir nulėks galva.
Iš lėto slopsta šurmuliai kavinėse,
Paburkę plaukia debesys į pietus,
Lietus, grėsmingas kraujas nepralietas,
Pakimba lyg damoklo kardas popierinis,
Akimirka tylos, ir permerktas krentu.
Tamsa, paklydęs dūksta vėjo šuoras.
Kitam krante, sėdėdama prie stalo naikinu
Pasaulį, kurio taip nenoriu.