Apsilankyk, juk nebuvai nė karto
Ir nesvarbu dėl kokių priežasčių.
Kiekvienąkart, stovėdama prie vartų
Ne tolstantį – artėjantį jaučiu.
Ir rodos viskas žinoma ir aišku
Ir paslaptis – seniai ne paslaptis
Tuomet kodėl jau perskaitytus laiškus
Ir vėl rūšiuoju savo mintimis.
Apsilankyk, juk nebuvai nė karto…