haiku, ne haiku, o man tai ir gražu, ir primena Donelaitį - lietuvaitį europietį, ir tautosaką, kur ir prasmės, ir garsynas 'susigroja': 'antai jaunatis', 'kėpsnojo pusnis'', 'žiemužės maža'... ;)
Mielieji: haiku mylėtojai, tikrai įdomu diskutuoti apie tai. Visų nuomonės man įdomios. Visų požiūris skirtingas.
Didysis japonų haiku estetinio žanro kūrėjas Basio Macuo parašė iš viso virš 2000 haiku ir tik 200 perliukų.
Tokiais tempais ir tiek mintelių - gerai... bet nuo haiku vis tolsti, miela Vilija. Iš visų, kiek pastaruoju metu esi parašiusi trumpulių keliolika yra tikrai neblogų, bet dauguma (ypač šis komplektėlis) tik mintelės vienu sakiniu... ir ne visos savo kokybe vienodos.
1-as mėgiamiausias. Labai. 3-as irgi puikus. 5-me, mano nuomone, metaforas ‘perkrauna’ haiku, ir užtat gal truputi susilpnina trieilio pagrindinį smugį. Pavyzdžiui,
Viesulas siautė
vėlai, po vidurnakčio.
Išverstas medis.
man atrodo sutelkia stipresnį kontrapunktą tarp vėjo ir medžio. ‘Kakta” puikus metaforas, bet haiku turi būti ‘liesas’. Metaforas čia šiek tiek tempia skaitytoją į trečią pusę. Atleisk, bet čia tiktai mano nuomonė. Lengvai gali būti kad klystu.
haiku, ne haiku, o man tai ir gražu, ir primena Donelaitį - lietuvaitį europietį, ir tautosaką, kur ir prasmės, ir garsynas 'susigroja': 'antai jaunatis', 'kėpsnojo pusnis'', 'žiemužės maža'... ;)