Vagilė

Ilgos nakties
paskolintas dangus
paslėps nuo aštriabriaunių
dienos žvilgsnių.
Apkabink,
pamiršk, kad aš vagilė.
Nekalbėk.
Kol dar melsvai
grobuoniška
aušros pantera tyli,
nekalbėk.
Tik apkabink,
nes karštas laiko vaškas
stingsta jau ant pirštų.
Nekalbėk.
Tik apkabink,
kad save užmirščiau.