Laiškai iš malūno

Labas, brangus drauge.
Skubu Tau pranešti, kad mumis užklupo stichinė nelaimė - nematyta gausa sniego užklojo namus, mašinas ir visa, kas gyva. Deja, bijau, kad tik aš ir nemirtingoji tetulė Rozalinda išsigelbėjome iš to baltojo pragaro. Vargšelė Rozalinda vis trypčioja apie lauko duris, nedrįsdama jų atidaryti ir nueiti iki pašto dėžutės, kad pasiimtų rytinius laikraščius. Tu juk žinai, kaip ji mėgsta savo nereginčiomis akimis juos peržiūrinėti.
Aš kaip visada laikausi stoiškai, net ir šią nelaimės valandą drąsiai žvelgdamas lemčiai į akis. To paties ir Tau linkiu. Gal dar kada susitiksime.
Nepamiršk egzaminų.