Silpnybės pranašas...

Balsai-lyg visagaliai dingimo meistrai, agentai
vos pasirodę krenta obuoliais šlapion dirvon-
aptaško, nusilenkia ir kaip Prūsijos bevaliai
sugrįžta verkdami gimtojon Lietuvon--
ir deklaruodami draugystę, kitus, vertus
lyg sniegas vakar ir lyg audra rytoj nusisuka,
pasimeldžia karaliams. juokdariams ir lenkias
sostui niekuo jau nebetikėdami--
tik tverdami iš jų garuojančią bedalių duoną-
springsta...


Trissyk poetiškai pabeldę į durų staktą,
nulaižo pieną nuo senų gestapininko pėdų
ir vejasi nevykusias mintis--
laivais pegasus trypia..

Aš irgi laivas, vergas, net vanduo-
aš simbolistas, netikįs detalėm, laižau gatves,
grįstas tėvų jaunystėm, einu ledu ir lūžta pirštai-
nevalios-
tik aš, silpnybę gimęs deklaruoti...