Paskutinis moka

Ir laužė duoną jie, pyragą, bandeles
Ir liejos vynas, kartais net ant stalo,
Tykiu niurnėjimu nušluodami vaisius
Jie yrės kalakuto link.
Atšalo!!!

Ei! Mums meniu ir skundų knygą, prašom
Kiaulienos? Ne, geriau štai tą ėriuką.
Ir vyno dar. Degtinės… ak, neturit.
Alaus? Na ne, nėra dar šitaip striuka.

Maldos atodūsiu nuvilnijus daina
Vėliau upokšniu liejosi į Nilą
Drovumas skendo, nešamas srovės
Tada Jis mostu sugrąžino tylą,

Atstūmė dubenį, iš lėto atsistojo
Ir tarė žodį dėmesiu apžiotą:
-sakau jums, šlovinkime, moka paskutinis.
Ir švelniai pažvelgė į J. Iskariotą

-na nesugižki taip, juk buvo pasakyta:
palaimintas turtu pasidalinęs.   
Šiandiena mes tušti, o tu… gi matėm,
kaip meiliai spaudei kapšą prie krūtinės.

******

-Ar brangiai sumokėjai, broli?
-Ak, mokytojau, jau brangiau nebūna.
-Na žinoma, derėtis - nuodėmė.
    Seikėjai sidabru?
        -Ne, Tavo kūnu.



_________
2005 žiema