Kaip šviesu

Kaip šviesu, kaip šviesu, šitą naktį šviesu!                     
Kiek mėnulių šunims išsikaukt prikabino!                     
Sugebėčiau – atpūsčiau pūkus debesų,
uždaryčiau sidabro bedugnės kabiną.

Šunys kauks, išsikauks, iki ryto nusprogs,
išlaižys staugimu danguje  apelsiną.
Tik aš kaip citrina toks rūgštus ir kitoks -
jau nespėjęs išjungt, pilnaties negesinęs.

Kas miegos gabalais? Kas dangum užsikąs?
Kas tą pilnatį gali nuversti nuo bėgių?
Perone taip šviesu. Jei nuleisiu rankas,
pasijusiu kaip šuo, pasijusiu bejėgis.

Pilnatis, pilnatis, o aš tuščias esu.
Neardykite mano šventyklos lentynų.
Kaip šviesu, kaip šviesu, šiąnakt žemėj šviesu -
ne aš pirmas esu ir ne aš paskutinis.