Pragiedrėjo

Ledo varvekliais
nusagstyta širdies
tamsi veranda.
Dzimbena patvoriu
pavydas- vargeta šuva.
It kruša krenta
spygliuotas pyktis
iš proto periferijų
į margą viešumą.
Lyginama, sveriama,
matuojama, koks tu,
o koks štai aš.
Daugybę kartų byra
nerimas į kamino juodymę.
Stop žirgų lenktynėms!
Pakylėtas ištari:
- Tu toks. Tai tavo...
Kitoks aš. Kitaip mano...
Nudvėsė valkata šuva-
juodas pavydas.
Pragiedrėjo.
Saulės dydžio
šypsena virš
išlaisvinto tavęs.