iš pirmapradės tylos
blausios nebūties
kurčios nežinios
per baltą
popieriaus lapą
steriliausią
ką tik iškritusi sniegą
saulėtos žiemos dienos
krištolinį stebuklą
alkanus sparnuotus svečius
lesančius raudonas
gyvybės uogas
pro siaurus gyvenimo rėmus
kai naktis išsiveda meilę
sapnuojasi draugystė
tolimų kalnų
neregėta gėlelė
šiaurės pašvaistė
sumaišanti protą
juodi lietūs
skalbia tavo
nuovargio nugarą
lekia ilgesio žiežirbos
iš vilties kamino
kai iš popierinės
baltos tylos
išsiveržia naujagimio klyksmas
štai pasauli
ji tavo ašarom verkia
juokiasi dainuoja
knyga