tu sugrįžti
tylos cunamiais,
iš vandenyno įdubos neši
pajuodijusias kantrybės išgraužas
- - - - - - - - - - - - -
girnapuse,
kaip molio trupiniu,
užmūriju
laivų kelius atgal,
savo kvėpavimą
pučiu
kaip vasaros rytį
tiesiai į tavo-
graudžiai pažįstamą-
kaktą