Žiedas

Žiediniai spuogai ant kūno
Raudonai ištatuiruoti,
Šiltas pamaskvės kartūnas
Smuiko trelėm ėmė groti

Vilkžingsniu žiedelis sukas
Glemžia gyvulius ir žmones
Nuo miškų nakties nutrūkęs
Pokarinių šūvių tonais

Iš kolchozinės patrankos
Viešbučių prišaudė veršiams
Šliauždami į rytus lenkė
Žodį, duoną, dūdų maršą

Baimė sukosi pakaušy
Girto akimis sukliurus
Mankurto žymėtų raukšlių
Prisisiurbusi kepurė

Rausiasi žieduotas sliekas
Į privatizuotą krūvą
Ir gyviems stabams belieka
Ilgesio sapnai sugriuvę...

Daigeliu perdūrus viską
Skausmo viduriais sudrėkus
Vėl žvaigždė kampuota tviska
Ant kasdienės duonos riekės