Vėluot mes pradedam labai anksti
ir ne visi pakliūt prie stalo spėjam,
nes agitacija skersai lanksti,
nupjauna proto derlių dar per sėją.
Geriau per Vėlines, geriau vėlai
pražergsiu kojas, kad šaukliai praeitų
pro ten, kur baigiasi galų galai:
papūstų man į tarpkojį kaip fleitą.
Pritarčiau jiems garsais, net su kvapu -
taip balsą atiduočiau aš į urną.
Gyvam byrėti urnon per trapu
už aukso žodžiais programuotą burną.
Ar Triumfo arką jau suglaust galiu?
Koks ten nykštukas savo plikę šiaušia?
Vis šliaužia minios raudonai žalių
virš pažadų, bet iki mano kiaušų.
Ir nežinai: radai ar praradai,
patirdamas prašliaužusių orgazmą?
Juk liko mano arkoj pažadai
ir Vakarai per Briuselį į Maskvą.
Parašei, Juze, šlykščiai brutalų eilių, o jie vistiek ploja.
Kai toks populerumas kodėl gi ne.
Galima drąsiai iškelt smilių prieš vėją, vėliau susikišti jį
giliausiai į vieną vietą ir atsisėst ant piliakalnio.
Kai toks populerumas daugiau kaip ir nebereikia nieko daryti. ;>)
AGRESYVU, ŠLYKŠTU, KELIA VĖMIMĄ IR PRIEPUOLIUS....
SKAITYSIU 100 KARTŲ PER DIENĄ. ATSIŠVIESIU, ĮSIDĖSIU Į PINIGINĘ, KAMBARY PASIKABINSIU KAIP PLAKATĄ, PRIKLIJUOSIU ANT KIEKVIENOS MOKYKLOS SIENOS, KAD VISADA BŪTŲ PRIEŠ AKIS, KAD VISADA MATYČIAU, KAD GYVENU SU SARKAZMO, JUODO HUMORO, IR DAR DIEVAI ŽINO KOKIO ŠLAMŠTO, GENIJUMI... (NA VARDĄ PATYS ŽINOTE)
SU PAGARBA.
Vakar buvo užėjęs noras nušauti sveikatos ministrą. Kai perskaičiau šiandien Tavo eilių, tas noras dar sustiprėjo. Ką daryti, kad noro negaliu įvykdyti. Neturiu šautuvo. O rankos nė kiek nedrebėtų.
O ačiū Tau, brangusis Juze, didžiai gerbiamas ir visuotinai nusipelnęs, už tokias liaupses, bet, deja, turiu nuvilti - būsiu aš tuo, kas esu, ir tuo, kuo turiu būti, bet vis tiek dėkui už pasiūlymą. į Mnemosinę jį.
Dėkoju, Saulėtai Mur, kad tai giliai į lytinę
poeziją panirai. Tu tikra specialistė. Būsi Selemiutė.
/// Mergele, čia apie kuolus kalbama, o ne apie požemio upes.