Procesija

Didžiaakė madona,
veidu pamėlusiu,
ratukus tempė,
į kuriuos buvo įkeltas
paveikslas, vaizduojantis
jos vieną akį.
Iš paskos šokavo
keturkojė moteris,
plaukai ilgi plevėsavo
virš dailiai išlenktos
jos nugaros.
Visa ši procesija
judėjo per laukus,
girgždėdama tyliai,
viena kitą pagardindama.
Leidosi saulė.
Blyksėjo žara
palaiduose moterų plaukuose,
nudažė skruostus raudonai.
Aš slinkau kartu
su visais,
ir vėjas mano
nukarusias plunksnas
draikė,
ir saulė švietė
it nimbas virš galvos.
Priėjome raudonus
kelio ženklus,
reikėjo pasukti
į dešinę,
tad patraukėme
garuojančiais arimais
tiesiai į dangų,
išvagotą geltonais debesimis.
Gal ten pailsėsime
po kelionės?