Kerštas

ne plikbajoris
ševalje d'Artanjanas
ten buvau aš
trečios klasės mokinys
ant keistos spalvos arklio
jojau taškydamas purvą
į savo svajonių Paryžių
kuriame gyveno niekšas  kardinolas
sugavęs mane vagiant obuolius
gyveno visi tie kurie
mane žemino skriaudė mušė
rašė blogus pažymius
o Dieve kokia aštri mano špaga
aš jaučiu jos rankeną
ją mano tėvui padovanojo
Henrikas III  Valua
Lietuvos didysis kunigaikštis
ir Lenkijos karalius.
kartu su herbu kuriame trys
karališkos lelijos
daugiau negu svajojo turėti prasčiokas Portas

Saugokitės nukaposiu jums nuo skrybėlių plunksnas
Kardinolo šunys

nežinojau
kad tų laikų Paryžius
skleidė blogus kvapus
karalius darė į dėžę
ir nesivalė užpakalio
grafas de Vardas
buvo valyvesnis
be to deklamavo miledi
Petrarkos sonetus
moterys myli ausimis ir nosimis
nuo krantinės sklido žuvies smarvė
Konstancija išskalbus savo apatinius
pylė pamazgas pro langą  į gatvę
kardinolo šnipui ant galvos
keitėsi sargybos
prieangyje knarkė alkanas Planše
sapnuodamas  rūkytus viščiukus

aš rafinuotas dvikovininkas
prie manęs  nenusispjausi
įžeidimas mirtinas
demonstravau savo blauzdų elastingumą
ir taiklų smūgį
prie Sent Žermeno vienuolyno
koks palengvėjimas
pagaliau
su visais atsiskaityta