Vyriškai

Kai lieka poteriai nesukalbėti
ir paskutinės vakarienės stalas,
lakštingala negali nečiulbėti,
ir vyrai Lietuvoj negert negali.
    Net moterys girtuoklėm, bruknėm pamsta,
ir kaip linai žydrai pražysta gėjai.
Negali vyrai gert bet kokį šlamštą –
kas gėrė, tie rašytojais išėjo.
    Kiti visai paklydo – jie poetai.
Oratorius į seimą tuoj uždarė.
Tik kartais juos išperdžia Kreton,
kad būtų kam pragerti naują carą.
    Gimei tu lesbium – moteriškės traukia.
Kitus užtraukia palydovių fonas
Anas – tai bent –, pieštuką užsibraukęs,
cituoja kekšės kekėms net Platoną!
    Masažą siūlo vyrams ant agrastų,
ant kaktusų, ant metalinio kamščio.
Išėjo vyrai, grįžo pederastai.
Surūkė pievas, o dabar ką šlamščia?
    Po transo ir kreivai transeksualūs
fideliai kastrai, pyderai, kastratai
žydrai prie žydrojo ekrano alų
vėl čiulpia – lytį Lietuvos nustato.
    Nestovi kaminai, nerūksta dūmas.
Matyt, lakštingalos nesužinos:
iš balos tų girtų eilių gražumas,
iš lūpų žodžiai šie ar iš šiknos?