šviesos difrakcija tavo plaukų šilkinėj jūroj,
kur jaukiai murkia trankvilizuota neviltis
man sukelia iliuziją, kad viskas, kuo buvau ir tai, kas buvo
tėra pigus scenarijus tretiesiems asmenims
išsihermetina tylos kompresija, ties tavo odos sąlyčio tašku
mano konstantos tampa kintamaisiais
ir tavo paso duomenys man darosi ganėtinai nebesvarbu
ar detonuoja ar užstringa laikas
jei tiktai šitas "fenomenas" vienodai liečia mus abu
BET
mano akys
lengvai aptrauktos agrastų vyno katarakta
tau pasirodo, jog jos nemato to, ką tu tyli
ir išlydis, tarp mūsų dingstančio kontakto
tėra tik pasekmė, kuri turėjo būt priežastimi
o pameni, sakei,
pašokame kartu i orą
ir mes pašokome.
ir nusileidai tu viena.
nes aš, žinai,
man nepatinka kojom siekti žemę
tu man kažką "svarbaus" sakai
mano atgrubę pirštai
užstringa
tarp nesančios gitaros stygų
tu paspringsti, aš nukrentu
mane apkosi cigaretes pelenais
ar viskas tau gerai
bet aš nesikeliu, aš netgi nekvėpuoju
ir neberezonuoju, tavo standartinių minčių
tiesiog jaučiu, kaip žemė murma tau po kojom
penktuoju Richterio balu.
Saviraiškos ultimatumo ontogenezė Nr. 2,
ir kokioj vietoj tau čia IRQ konfliktas? nematau nei vieno įrenginio kuris būtų rezervavęs atitinkamą IRQ, nebent nesantį garso plokštė dirbanti antru neegzistuojančios gitaros portu numeris 4, o jei bandei įasmeninti žmonęs su IRQ tai tiesiog nelogišką. Jei įšimti tas visas fizikos ir informatikos nesamones, gal ir gautųsi geras eilius, duočiau kokius 2.
Saviraiškos ultimatumo ontogenezė Nr. 2,
ir kokioj vietoj tau čia IRQ konfliktas? nematau nei vieno įrenginio kuris būtų rezervavęs atitinkamą IRQ, nebent nesantį garso plokštė dirbanti antru neegzistuojančios gitaros portu numeris 4, o jei bandei įasmeninti žmonęs su IRQ tai tiesiog nelogišką. Jei įšimti tas visas fizikos ir informatikos nesamones, gal ir gautųsi geras eilius, duočiau kokius 2.