Istorijos pamokos

Savo ateitį  šiais laikais sužinoti  lengviau nei grybų prisirinkti. Visokių  aiškiaregiu, burtininkų, horoskopininkų  priviso kaip šungrybių. Gali tomis pranašystėmis tikėti, gali netikėti. Geriausia nežinoti. Tada ypač blogos pranašystės ir neišsipildo.
Nusibodo man tie ateities spėliojimai. Panorau sužinoti, kuo aš ankstyvesniuose gyvenimuose buvau. Atlikęs kai kuriuos paskaičiavimus nustačiau: buvau gimęs Kinijoje prieš tūkstantį metų. Turėjau atsakingas ir garbingas  vyriausiojo šiukšlininkų prižiūrėtojo pareigas imperatoriaus rūmuose. Kinai jau buvo popierių išradę!.. Štai iš kur pas mane tokią grafomaniška trauka prie popieriaus.
Slapta rūšiuodamas šiukšles, dirbau opozicijai, kuri rezgė sąmokslą, kaip sustabdyti didžiosios kinų sienos statybą. Imperatoriaus slaptoji policija dirbo gerai  (geriau už ČŽV). Mano priešiška veikla buvo atskleista, ir  budelis pasiuntė mane Geltonąja upe pasidairyti, kokios žuvys plauko Kinijos jūroje.
Teisi buvo mano mama, sakydama: “ Vaikeli, mokykis žmogum būsi. Tik nesikišk  politiką. ” Kur tau!.. Mano jau turbūt tokia karma, ar aš užkeiktas  amžiams?  Dar anksčiau, buvau gimęs Australijoje – aborigenu. Santvarka, aišku, ten  buvo, pirmykštė  bendruomeninė. Buvau  žeberklų, žuvų kabliukų tiesintoju. Štai iš kur tas mano nagingumas: viską moku, ir viską blogai.
Atrodo nieko netrūko – geras darbas. Tiesink sau kabliukus gražiausiame pasaulio pliaže… Gyvenk ir žvenk, kaip sako lietuviai. Ne, velnias, ar kokia nors kita, australietiška, negera dvasia  sujaukė protą. Reikėjo man įsivelti į intrigas prieš genties vadą tironą. Susitikimo vieta  konspiraciniam darbui buvo ideali! Neatsitiktinai turbūt gimiau po žuvų ženklu. Su jūra – ryšys mirtinas. Draugas išdavė  už papuošalą  į nosį veriamą. Mane sušėrė ryk-liams.
Teisingai mama sakė: “Vaikeli, nepasitikėk  blogais  žmonėmis  - nesikišk į politiką. ”Kur tau! Ar aš jos klausiau!? Ne veltui sakoma: “Kas tėvo, motinos neklauso, valgo duoną sausą. ” Žygiavau su visais stipriai mindamas kairę koją. Paskui, kad jau pasileido: tik spėk lakstyti iš kairės į dešinę ir atgal . Gali ir vidury, centre, kaip koks …  plūduriuoti. Nežinai, kokie “naujieji” rytoj ir lai-mės?
    -    Nesikišk, vaikeli į politiką! – dar vis girdžiu motinos balsą.
    -  Sunku mama, oi kaip sunku. Pasireikšt norisi…bet aš pabandysiu!
Kita vertus, demokratija - žuvims nesušers?.. Nors  mafijoziai ir šiais laikais, kažkaip ten be fokusų su žuvim neišsiverčia. Ką žmogus žinai kam ant nuospaudos užlipsi?.. Su žuvimis  norėčiau sugyventi taikiai, kai jos patiekalo formoje. Visai nenorėčiau būti jų patiekalu. Reikėtų  užbaigti tas ilgaamžes tradicijas.