Dėdė Slava

Už sienos mušas dviese
Pasenęs laikrodis į taktą
O senis į krūtinę tranko
Keiksnodamas vis kelia ranką

Tai pastovi naktinė meditacija
Kurioj pamirštas senis
Nuo metų perdozavimo
Prisiminimais vemia

Ir rauda vaikišku balsu
Bei svetima kalba mamos vis vardą mini
Nors iš konteksto jį suprast sunku
Aš į rozetę jam rėkiu: "Nusiramink kaimyne"

O jis ir vėl toli, ir vėl nė motais
Raudas jau komponuoja į armonikos motyvus
Ir slaviška šnekta keiksnoti
Tokius bukus kaimynus

Kiek sieną šią prisimenu
Už jos muštynės
Nerimsta senis vakarais
Užtinęs nuo degtinės.