ir vel

Ir  vėl aš prieš tave
smilkalais ir žvakėm pakvipus.
Už rankos siela vedina.
Tu man sakai:
- Šiandien gandrai parskrido.
Palinksiu galva tau ramiai.
Mano plaukuos – lauko ramunės.
O širdy – nuvytę lelijų žiedai.
Graudžiai lyg jūra šypsaus tau.
Gandrai jau miega.
O medžiai šneka.
Ir man ramiau.
Įsisupu į tavo šaką ir...
skraidau.
Aš išbarstau ramunių žiedus
ant tavo tako..
keliauju toliau..
Jaučiu, kaip tavo siela
graudžiai šypsos.
Kad mano kalbą išgirdai...
Kad iš baltų baltai
prisnigo...
kad liko tikra.
Ir aš rami, kaip kartais ramūs vakarai.
Ir aš rami kaip ramios snaigės,
nors žino,
kad žemę tuoj bučiuos,
ir kad išnyks ženklai.
Bet kelias liks.
Todėl keliauju
už rankos siela vedina...
Rieškutėm byra baltos baltos...
Rieškutėm.
byra.
nors
tu
ką...