Kai susitiksim, aš žinau taip bus
Aš nusivesiu ten tave, kur niekas
Visatos mažo lopinėlio nėra lietęs,
ir jaunas spindintis vanduo tekėt pratrūks.
Balti lyg vėjas debesys šnopuos,
Patenkinti, kad meiliai glostai juos.
Gelsva žolė nuvilnis šnabždesiu tyliu,
Ir aidas, miško sidabrinio gilumoj, kartos-myliu..


Julius Barkauskas













