Aksioma

aš
nuo begalybės iki begalybės

tyla kubu varva per delnus
o iš vyno taurės
šaknies neištrauksi –
pardavėjas sakė,
vynuogės ne iš Edeno

tu
nuo begalybės iki begalybės

tik Pitagoras durų atverti nepadeda
per daug jos sukasi
                            pinasi
                  leidžiasi
                              vejasi
                        kyla
ak, brangusis, jausmai turi daug kampų
ir ne visi jie buki

tad kelk mane, jei gali, kvadratu
į devintą dangų
tik nepamiršk -
dvinaris “mes” kartais
                        neturi
                        sprendinių…