tada
žiemų paryčiais
nupilkavo dangus
tiek daug netikrumo
prie stiklo prigludo
kad net neužmigsi
tokios mintys užklumpa
tik tuos
kurie lieka vieni
ir neturi ko klausti
ar čia miesto žibintai
pilkina dangų
ar sniego spalva
išsilydo ir sklendžia
ir nėra kam sakyt
kad pilkas dangus
kad pilkas dangus
koks būti nebuvęs
ir nėra kam sakyt
tada