Rudenio laukas

Laukas rudeninis, minkštas
Mintimis žolėtom apsivėlęs
Kiek paspaustas laiškeliu nulinksta —
Vargšės išbarstytos vasarėlės

Skraido parašiutais krūmų
Ir Čiurlionio medžiais atsigavę
Vakarėjant keliasi, vėl griūna
Ir atpusto tamsią šalčio gaivą

Šviečia prakaituota drobė, 
Ir kepurės kupolas milinis
Svajomis, kaip rankomis apglobęs
Jau nurautas, paguldytas linas...

Ilgas ir spalvotas kelias,
Lauko brandumu pavirtęs pūkas,
Ratlankiais takelis išsimalęs
Šalimais tylėdamas suklupo...

Supas prieblanda padangių,
Ant pūkelio balto nusileidžia,
Nukrypuoja lig medinio lango
Ir geltoną spindesį nulaižo...