Smėlėtu taku įeisiu į tavo kasdienybę,
lengva šilko suknele lyg drugelis
plevensiu išsibarsčiusiose akimirkose,
ant stalo paliktame dar šiltame puodelyje
ieškosiu atsakymo į nebuvusius klausimus,
lyg trapus žiedlapis ant mažos kėdutės,
gestant židinio liepsnai,
klausysiu ką sapnuoja užsnūdę
paveikslai ant pastelinių sienų.
Suvirpėsiu, išgirdus durų girgždesį,
Ir plonu lieptu išeisiu, per putojančią upę,
stipriai apkabinusi puokštę erškėčių.