Rašyk
Eilės (78094)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 15 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Dziiinnn!
Šaižiai naują dieną paskelbia žadintuvas. Labas rytas, pasauli! Markstydamasi tingiai lipu iš lovos ir pėdinu į vonią. Ką gi, pirmadienis... Kai kam – nekenčiamiausia savaitės diena. O man – man pirmadieniai patinka. Nauja diena, nauja savaitė, nauja pradžia.. O kam gi tai nepatinka? Juk tiek visko nuveikti galima! O prieš akis – visa savaitė. Gera pabusti ir žinoti, kad veiksiu kažką linksmo ir smagaus.
- Labas rytas! – džiugiai pasisveikinu, įėjusi į virtuvę. Mama ir tėtis ruošiasi į darbą, o močiutė dar miega, tad stengiuosi kuo tyliau susiruošti. Tai beveik pavyksta, tik netyčia po kojomis pasipainioja mūsų katinas. Nenorėdama ant jo užlipti, darau milžinišką lankstą ir vos nenuverčiu paveikslo. Na, nieko. Tai buvo visai tylu. Ganėtinai. Nusišypsau ir einu į kambarį pasiimti kuprinės. Ji šiandien visai lengva... Bet nebėra laiko žiūrėti, ar ko nors nepamiršau, laikas į mokyklą.
Po penkių minučių jau šiltai sėdžiu mašinoje – mamai pakeliui į darbą. Tyliai groja kažkokią melodiją, už lango nesninga... Na, ir gerai. Nešalta, ir dangus giedras kaip pavasarį. O iki Kalėdų dar prisnigs. Aš juk žinau, kad prisnigs.
Įžengusią į mokyklą mane pasitinka pažįstamos gelsvos sienos, ant langų besisupantys angeliukai ir jau spėjusios ateiti kelios draugės.
- Sveikos, - pamojuoju joms ir einu pasikabinti striukės. Aplink – besišypsantys veidai, malonios išraiškos... Ūmai persmelkia jausmas, kad kažkas čia ne taip. Atidžiai apsidairau... Nagi nieko.  Gūžteliu pečiais ir einu į istoriją. Na taip, pagrindinis ryto ritualas – pasisveikinimas. O tada jau galima ir atsisėsti bei atsisukti į artimiausią kaimyną. Šiaip. Paplepėti, kol dar neprasidėjo pamoka.
- Sima, klausyk, padarei anglų? – klausia Vilius, ganėtinai susirūpinęs.
- Padariau... O ką?
- Duok trumpam, - paprašo vaikinas.
- O kas man už tai?
- Em... O ko norėtum? – Vilius išsišiepia, mano, kad neatsakysiu.
Aš vaizduoju, kad įtemptai galvoju..
- Tavęs? – žvaliai pasiūlau.
Vilius kažką murmteli ir parausta – toks jau jo būdas. Ir jam tai taip tinka...
- Gerai jau, imk, - nebeerzinu vargšelio. Man juk šiandien gera nuotaika. Be to, kaip tik ateina Ieva, su kuria aš sėdžiu. Miela mergaičiukė. Ji klesteli į suolą ir nusižiovauja.
- Pabudome ir kelkimės! – sutinku ją.
- Aha, gerai būtų, - ji dar kartą nusižiovauja.
- O tai ką naktį veikei, a?
- Miegojau, ką gi daugiau. Viena! – priduria Ieva, pamačiusi kibirkštėles mano akyse, ir truputį pagyvėja.
Įpusėjus ginčui apie graikų teatrą – visgi istorija! – ateina istorijos mokytoja. Prasideda pamoka.
Kai nuskamba skambutis, vestibiulyje sutinku Miglę ir Rugilę. Draugiškai pasisveikiname.
- Sima, klausyk, prisiminiau. Kaip dėl trečiadienio? – klausia viena.
- O kas dėl trečiadienio?
- Na, dėl repeticijos. Reikia pranešt visiems. Tu pasakysi Sauliui?
- Gerai... Susirasiu kaip nors. Tiesa, kaipgi Rytis gyvena?
Rytis – geras jų abiejų draugas, kurio aš, deja, nepažįstu. Bet su juo susiję daug linksmų nutikimų, tad klausytis, kaip jis gyvena – vienas malonumas. Kol draugės pasakoja, laikas greitai skrieja savo keliu. O taip norėčiau dar paklausyti įdomaus pasakojimo, pasigrožėti žybčiojančiomis akimis ir plačiomis šypsenomis. Gera taip... Bet laikas eiti – artėja lietuvių kalbos pamoka. Prie durų stabteliu ir įsiklausau. Ar man tik taip atrodo, ar iš tiesų kažkur toli aidi balsai? Ką jie sako? Nesuprantu. Kažkoks šurmulys ir tiek... Šypteliu ir atidarau duris. “Ech, Sima, reikia eiti miegoti laiku ir  negirdėsi balsų galvoje”, - pamanau ir linkteliu mokytojai, kažkur išeinančiai. Tada apžvelgiu klasę. Prie manęs jau skuba Justina ir klausia, kaip sekėsi Vilniuje. Ak taip, juk buvau biologų olimpiadoje. Smagu buvo, pasivaikščiojom dar su Egle po miestą... Ir tuojau klausiu, ką jie veikė penktadienį, kai manęs nebuvo, gal ką įdomaus praleidau?
- Ne, Sima, nieko įdomaus, - purto galvą garbanė Justina. – Be tavęs juk nieko įdomaus nevyksta! – dar priduria ji.
- Melagėle, - nusišypsau, bet tokius žodžius girdėti  malonu.
Pamoka slenka sraigės žingsniu, o kai pagaliau susidomiu tuo, apie ką šnekame, nuskamba skambutis. Ilgoji pertrauka prieš informatiką... Susideda daiktus ir einu koridoriumi. Sutinku Linutę, Vaivą, Martyną...  O, tik pažiūrėkite, kas eina! Saulius! Čiumpu jį už kuprinės ir atsiduriu šalia.
- Labas!
-Sveika, - jis truputį įtariai žiūri į mane.
Atsitokėjusi paleidžiu jo kuprinę ir nusijuokiu.
- Oi, atsiprašau. Tu mane taip sužavėjau, kad pamiršau, ką darau.
Jo veidą nušviečia šypsena. Nesvarbu, kad pasakiau nesąmonę, jis vis tiek šypsosi Gal šaiposi? Et, nesvarbu.
- Na, ką pasakysi?
- Tai va, klausyk, trečiadienį penktą valandą bus repeticija, na, tiksliau, pasitarimas. Pagalvok, ko toliau imsimės, gerai?
Saulius linkteli galva ir klausia:
- O kas jame bus?
- Miglė, Rugilė, Vaida, Austėja, Robertas, Linas, - lenkiu pirštus. – O kodėl klausi?
- Šiaip įdomu. Tai kada ,sakei, ateiti?
Pakartoju laiką ir paprašau palydėti iki kabineto. Mielas vaikinukas. Mes priklausome tam pačiam būreliui, šiuo metu statančiam spektaklį. Prieš tai lankėme įvairius režisierius, domėjomės jų darbu. Smagu.
Prieš darydama informatikos kabineto duris sustoju. Nieko. Negirdėti jokių balsų. Kvailutė gi aš...
Informatika ir matematika lėtai praeina, anglų pamokoje diskutuojame su mokytoja apie laisvalaikio leidimo būdus. Va čia tai turiu, ką pasakyti – neišsemiama tema...
Na, dar fizika, ir eisiu namo. Namie laukia daug įdomių dalykų. Be to, namai – mano tvirtovė, kaip sako anglai... Gerai sako. Kažin kodėl būtent jie taip sugalvojo?
Bemąstydama prarandu budrumą ir, užkliuvusi už slenksčio į fizikos kabinetą, vos nepargriaunu priekyje ėjusios Linos. Šalia pasigirsta tylus ir užkrečiamas juokas. Atsisuku – taip, juokiasi Mantas. Ir juokiasi iš manęs! Jo mėlynos akys žvelgia tiesiai ir atvirai, ir tik pamatęs, kad aš į jį žiūriu, nekaltai nusuka žvilgsnį. Angelėlis mat. Linksmai nusiteikusi išsitraukiu knygas. Hm.. Indrės nėra.. na, pasėdėsiu viena. Ne, palaukit! Mantas juk irgi vienas. Atsisukusi pasiūlau sėstis šalia. Vaikinas mielai sutinka ir ateina pas mane. Mmm, kaip jis kvepia. Ir koks gražus balsas... Ir pats gražus. Staiga susivokiu, kad spoksoti negražu, ir atsiverčiu sąsiuvinį. Mokytoja kažką pasakoja apie Niutono dėsnius... Balsai mano galvoje vėl atgyja. Pakyla kažkoks triukšmas. Mantas, regis, nieko negirdi. Keista.. O ten – kažkur – viskas garsėja, jau pradedu skirti atskirus žodžius...
Atmerkiu akis. Prieš mane – medinis stalas. Valandėlę žvelgiu į jį, tada pagaliau suprantu – fizikos pamoka. Matyt, užsnūdau... Bet koks gražus buvo sapnas – svajonė.. Iš tiesų viskas buvo ne taip. Mintimis grįžtu į praeitį.

Dziinnn!
Šaižiai suskamba žadintuvas. Pirmadienis. Sunkiai išlipu iš lovos ir nuslenku į vonią. Nauja savaitė. O aš jai visai nepasiruošusi... Nepailsėjau per savaitgalį. Tiesiog nebuvo kada, nors namų darbų ir neuždavė tiek daug. Gal tiesiog pervargau. Na, bet tai ne priežastis kitiems gadinti nuotaiką.
- Labas rytas! – džiugiai pasisveikinu, įėjusi į virtuvę. Mama ir tėtis ruošiasi į darbą, o močiutė dar miega, tad stengiuosi susiruošti kaip įmanoma tyliau. Taigi tyliau.. Neskaičiuojant numestos knygos ir vos neapverstos kėdės, visai tylu... Užsimetu kuprinę ir vos neišsitiesiu ant kilimo. Vajei, kokia sunki...
Po penkių minučių šiltai sėdžiu mamos mašinoje – jai pakeliui į darbą. Taip patogu ir gera. Užmigčiau... Bet negalima.
Įžengusią į mokyklą mane pasitinka pažįstamos sienos, ant langų besisūpuojantys angeliukai ir kelios draugės, jau spėjusios ateiti. Pamojuoju joms ir einu pasikabinti striukės. Aplink – mieguisti veidai, abejingos išraiškos... Kas gi gali tokį ankstyvą rytą būti žvalus?
Pirma pamoka – istorija. Kartojantis Atėnų demokratiją, prieina Vilius.
- Sima, padarei anglų?
Susirandu sąsiuvinį ir atiduodu. Koks tikslas ką nors sakyti, jei aš jam reikalinga tik tada, kai nepadaro namų darbų? Atsidūstu ir įsigilinu į vadovėlio tekstą.
Po istorijos vestibiulyje sutinku Miglę ir Rugilę. Nuotaika iškart užlipa kokiais septyniais laipteliais aukštyn. Draugiškai pasisveikiname.
- Sima, klausyk, eisi į teatrą? – klausia viena.
- Kada? – nieko apie tai negirdėjau.
- Nagi penktadienį bus. Einam, bus linksma!
- Gerai, einam. Tiesa, kaip  Rytis gyvena?
Rytis – geras jų abiejų draugas, kurio aš, deja, nepažįstu. Bet su juo susiję daug linksmų nutikimų, tad klausytis, kaip jis gyvena – vienas malonumas. Kol draugės pasakoja, laikas greitai skrieja savo keliu. O taip norėčiau dar paklausyti įdomaus pasakojimo, pasigrožėti žybčiojančiomis akimis ir plačiomis šypsenomis. Gera taip.. Bet laikas eiti – artėja lietuvių kalbos pamoka. Atveriu duris ir apžvelgiu klasę. Visi šurmuliuoja, šneka, manęs, atrodo, niekas nemato. Kažin, ar išvis pastebėtų, jei neateičiau? Nežinau. O gal nenoriu žinoti... Laikas šį kartą lėtai slenka vėžlio greičiu.
Skambutis! Kita pamoka – informatika. Lėtai einu koridoriumi – o kam skubėti? Akies krašteliu pamatau artėjantį Saulių. Žavus vaikinas. Gaila, niekada nebuvau pakankamai drąsi jį užkalbinti...
Pertrauka ilga, o veikti nėra ką. Stebiu žmones, einančius pro šalį, ir jaučiuosi, tarsi pati būčiau už nepermatomo stiklo. Niekas nemato, niekas negirdi.. Niekam neįdomu. Galvoje nepaliaujamai skamba tylus balselis, niūniuojantis kažkieno dainą. “Something just isn’t right, i can feel it inside, the truth isn’t far behind me, you can’t deny... ”
Matematika, anglų kalba.. Su mokytoja diskutuojame apie laisvalaikio leidimo būdus. Na taip. Arba aš to laisvalaikio paprasčiausiai  neturiu, arba tiesiog nenoriu apie jį pasakoti. O kam? Nejau jie iš tikrųjų supras? Nemanau. Susimąsčiusi einu į fiziką. Už nugaros pasigirsta tylus ir draugiškas juokas. Atsisuku – taip, juokiasi Mantas, apie kažką juokingo kalbėdamas su Rūta. Tai aišku, kaipgi kitaip. Indrės nėra... Sakė, kad šiandien važiuos į biologų olimpiadą. Ir paliko mane vieną. Mantas irgi sėdi vienas, bet praeina pro šalį ir, sutikęs mano žvilgsnį, tik nedrąsiai šypteli. O ko tu tikėjaisi? Pasiremiu ant stalo ir abejingai klausausi mokytojos.
Matyt, tada ir užsnūdau... Viskas pralekia mintyse per akimirksnį, ir vėl aš esu aš – ne komunikabili, energinga mergina, o tik nedrąsi ir baikšti, kaip laukinė stirna, mergaičiukė. Nemoku būti tokia, kokias matau aplink – pasitikinčias savimi, drąsias, guvias...
- Fizikos projektą galite daryti ir keliese, atneškite kitą pirmadienį. O dabar aš išeinu, galite aptarti, ką darysite, tik netriukšmaukite! – mano mintis pertraukia mokytoja.
Pakeliu galvą. Su kuo daryti projektą? Vienai? Vėl?? Mintyse praskrieja sapnas – iliuzija, susuka galvelę ir  nubloškia į skaudžią realybę. Ne. Tik ne šį kartą.
Atsisuku į Mantą.
- Gal nori daryti kartu? – klausiu, ir negaliu patikėti, kad ryžausi.
Jis, regis, nustemba, bet po to draugiškai nusišypso.
- Žinoma, - mėlynos akys atvirai žiūri į mane. Jis mikliai prisėda šalia. Mmm, kaip kvepia...
- Na, tai ko tokia nusiminus šiandien? – rūpestingai teiraujasi.
- Jau nebenusiminusi, - šypsausi jam. Jau nebe...
2004-12-19 14:17
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 14 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2005-01-13 19:31
Sipsenelee
labai ydomu tiesiok nuostabu
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-01-05 13:14
Paparacė
Xi,smagus darbelis.Patiko.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-01-04 09:48
bapho
idomu.
kaip bandymas visai neblogai.
truputi truksta intrigos. 
ir kaip novelei - netiketos pabaigos, kuri apverstu viska 180 laipsniu kampu.
sekmes:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-12-30 19:22
Miegapiale
Gal viskas pernelyg greitai bėga.
O šiaip - skaitosi lengvai, įdomu.
Dvigubas pirmadienis... :}
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-12-30 10:26
kaiva
Dziinnn!
oij ir aš nemėgau pirmadienių, kol neperskaičiau pirmojo, susapnuotojo Tavo:)
Dziinnn!
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-12-23 14:45
U -ch, perskaičiau. Ir man taip buvo.Prakeikti nepilnavertiškumo kompleksai. Tu irgi būsi iš ankstyvųjų, kad tik nenusibostų.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-12-19 19:29
Graliteja
Nu, wienu zodziu, pawarei, mergyt... Galeciau, duociau ne 5, o 25.:)))
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-12-19 19:24
Graliteja
Fizikos "puokste" reikia atnesti ANTRADIENI. Dar pati neseniai man sakei. :DDD
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-12-19 19:16
Graliteja
Nu ka, as dar ir Indre??? Wa, kas bus, kai manes nebus per fizika... Visa laika stengsiuos ateiti i fizika... VISA. Arba ne... :P
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-12-19 19:10
Graliteja
Nors mano tikra warda butum parasius... O dabar- Iewa... Prisiminsiu...;)))
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-12-19 18:48
Exitus Letalis
Mokykla... nemėgau aš jos, o ir ten manęs nemylėjo. Džiaugiausi, kai pagaliau ją baigiau. Nuo tolaiko praėjo pora metų, irvisgi nejaučiu jokios nostalgijos... niekada nejaučiau ir turbūt nejausiu (mokyklai).

O kūrinys šiaip nieko... nesunkiai "skaitosi"
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-12-19 15:03
va va va
O man labai :)

Labai panašią pradžią ir aš šiandien buvau pradėjęs rašyti... Bet pritrūko minties, ir ...

5
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-12-19 14:58
Haukas su Archangelu bendraus realybėje
hm...ahmm...jau kai mriau tekstus reikia skaitinėti.
Nerandu prie ko kibti, blyn.Ar tingiu ieškot?
O idėja?
Na, paaugliškai taip labai.Bet kas sakė, kad paaugliškai- tai blogai?:)
Daugiau nesugalvoju, ką parašyt...Einu pavalgyt.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-01-13 19:31
Sipsenelee
labai ydomu tiesiok nuostabu
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-01-05 13:14
Paparacė
Xi,smagus darbelis.Patiko.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-01-04 09:48
bapho
idomu.
kaip bandymas visai neblogai.
truputi truksta intrigos. 
ir kaip novelei - netiketos pabaigos, kuri apverstu viska 180 laipsniu kampu.
sekmes:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-12-30 19:22
Miegapiale
Gal viskas pernelyg greitai bėga.
O šiaip - skaitosi lengvai, įdomu.
Dvigubas pirmadienis... :}
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-12-30 10:26
kaiva
Dziinnn!
oij ir aš nemėgau pirmadienių, kol neperskaičiau pirmojo, susapnuotojo Tavo:)
Dziinnn!
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-12-23 14:45
U -ch, perskaičiau. Ir man taip buvo.Prakeikti nepilnavertiškumo kompleksai. Tu irgi būsi iš ankstyvųjų, kad tik nenusibostų.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-12-19 19:29
Graliteja
Nu, wienu zodziu, pawarei, mergyt... Galeciau, duociau ne 5, o 25.:)))
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą