Mūsų kurtumas
Mes negalime visiškai nieko girdėti,
Nes esame kurti.
Negalime girdėti balsų,
Mes tik matome judančias žmonių lūpas.
Negalime girdėti netgi savo balso,
Mes tik jaučiame jį kažkur gerklėje.
Negalime girdėti juoko,
Mes tik matome jį žmonių veiduose.
Negalime girdėti žaidimo garsų,
Mes tik matome kaip žmonės žaidžia.
Negalime girdėti spiegimo,
Mes tik matome atviras žmonių burnas
ir išsigandusius aplinkinių veidus.
Negalime girdėti verksmo,
Mes tik matome ašarotus vaikų skruostus.
Negalime girdėti barnių,
Mes tik matome pyktį žmonių veiduose
ir grūmojančius jų pirštus prieš pat nosį.
Negalime girdėti meilės ir taikos mylimųjų balsuose,
Mes tik matome meilę ir taiką jų veiduose.
Negalime girdėti, kai mus šaukia vardu,
Mes sužinome apie tai, tik kai mūsų draugai, šeima arba vertėjai mums tai pasako.
Negalime girdėti muzikos ritmo,
Mes tik jaučiame jos sukeliamas vibracijas.
Negalime girdėti vėjo, švilpaujančio tarp medžių lapų,
Mes tik matome judančius lapus ir siūbuojančius medžius.
Negalime girdėti vandenyno ošimo ir bangų šniokštimo,
Mes tik matome sudūžtančias į krantą bangas.
Negalime girdėti žingsnių, aidinčių tamsoje,
Mes tik jaučiame juos.
Negalime girdėti mašinų ūžesio aplink mus,
Mes tik jaučiame jį, kai uždedame ant mašinos rankas.
Negalime girdėti televizoriaus diktorių,
Mes tik skaitome titrus ekrane.
Negalime girdėti kiekvieno metų laiko besikeičiančių garsų,
Mes tik matome cikliškus gamtos pasikeitimus.
Sąrašas galėtų būti begalinis.
Girdinčiųjų pasaulis yra pilnas garsų.
Mūsų pasaulis yra pripildytas ženklų ir vibracijų.
Girdintieji mano, kad mums trūksta garsų.
Mes manome, kad girdintiesiems trūksta ženklų ir vibracijų.
Mes niekada negirdėsime, net jeigu girdintieji prikišę savo lūpas prie mūsų ausų šauks iš visų jėgų.
Bet mes puikiai girdime garsą, vertą aukso, - TYLĄ…
Kimberli Dianne Richards
1997 baigusi Montanos kurčiųjų mokyklą