Graži istorija.

Aš išėjau į šaltą gatvę. Kažkur skrandyje dar šildėsi arbata. Greitu žingsniu patraukiau namo. Pakeliui, priešais mane šypsodamasi praėjo ji. O po to greitu žingsniu ją nusekė jis. Keista.
Toliau einu pažįstamomis gatvėmis, stebiu kaip sniegas žaidžia žibintų aureolėse. Pamatau jį, sėdintį ant žemės. Pamatau ją, einančia pas jį.
Namai - šalia. Beliko atrakint duris. Bet vos tik prisiartinau, jos pačios atsidarė, iš vidaus išbėgo ji, vos manęs nepartrenkusi. Aš pasitraukiau į šalį, ...nes čia paskui išbėgo jis.
Lipau laiptais aukštyn. Jie jau buvo išėję, laiptinė paliko tuščia, tačiau kažkokia beaidė. Atrakinau buto duris. Mane su arbata pasitiko ji. Man šlepetes ant kojų uždėjo jis.