Apie apsivalgymą, gašlumą, puikybę ir kitas nuodėmes

Kelnių guma visad imdavo kvapą,
tad pagėluonies taip niekada nepajutau
per kerplėšas kišenių ir užtrauktukus
alkūnės strigdavo ties ištiestu centu –
jų iškamšų pririnkus
skutant barzdą
nuo virpančių pavargusių smakrų
sopranai nuaidėdavo
išdūrė vėl kulniukais – bateliai pasileido
asfalto raidėm, linijom
vibruoja, rangos talijos
ir blaškosi kelionės –
kiekvienoje stoty 
mažiausiai trys,
o Pietuose pajuodę
pirštai, panagės, plaukai ir oda.

Išsigimimų Afrikoj mulatų, albinosų pagausėja.
Žuvėdrų maistą išlesioja kirai,
o prie sūrokos jūros šiemet katinai raini
beakiai varsto gintarus, pešioja maurus –
nuo šluotos skauda šonai ir nagus
per ilgį dvigubą išlenkia grobiui.

Sušlapęs delnus išgirstu
fantomą operos
žuvėdros skonio mecosopranu.
Prisiminiau, kad gimė po pianinu
su nutrintai pedalais, dvigubu dugnu –
šeimos žmona ten veisė pinigus
(iš kiosko buvo dingę dvidešimt kiaurų prezervatyvų).

Jis mėgo elektrines žuveles žydros spalvos
su burbulų deguonim tarp žolių
už storo plastmasinio stiklo
už dešimt kruvinų kaktų –
iššoko akys, nusirito
tarp dvidešimt sagų, po dvigubu dugnu.
Tada dar pažeme silpnai papustė.

Kulnai įlindo į betoną ligi pusės sąnarių,
įkaitusią per naktį miglą
ėmiau kapoti šaukštuku.
Be ultragarso dvigubų bangų
ir perimtų kaktų purslotų,
nes visada iš to papursta raukšlės
tarsi raidės,
kurias bandei tu
paryčiais
krapštyt ataugusiais nagais –
skaityt tu niekad nemokėjai,
užtat be proto mėgai savo manikiūrą
(tuo tarpu aš vos supratau jo demo versiją):  Toli nuo kranto sprogo tavo čiužinys –
per ploną gumą šiemet paėmei ir paskendai.