2004-11-28 18:49
keistai neerelickiškas šis - ne ta leksika, ne toks "logos", ne ironija, o niūrumas...
2004-11-28 17:48
iš pieno plaukęs,.
2004-11-28 15:03
Kai nieko nenori sakyti...
5
2004-11-27 23:55
gerai. labai gerai.
2004-11-27 22:02
dievaži, kad visi rašykų eiliai tokio lygio būtų - skaitai ir mėgaujiesi.
2004-11-27 16:42
ok čia viskas, nors aš pvz. rašyčiau tą patį trumpesnėmis eilutėmis, kaip antai: 'Keistai užkimęs vakaro balselis' (iš konteksto aišku, kad kalba apie šį) 'Į upę liepras brido ir negrįžo' (ir taip aišku kur) 'Ieškočiau - laumių pirštai žvilgsį velia', kutena, guldo, krapina anyžiais'. Paklausite kodėl aš taip daryčiau? Pasiskaitykite garsiai ir bus aišku, servus;)
2004-11-27 01:03
pirmas gražus ir antras gražus. .. kiti iš kinijos
2004-11-26 21:01
pliaha, as irgi siandien uzkimes ir vakaras jau cia visai praejo priesais tipo, naktejantis esu ir busiu.
2004-11-26 20:58
Atsibodo vien tik pagyrimai.Kur kritikai?Gal jie tyli tik del vardo...(ne jau viskas unikalu),gal tai istorines eiles.
2004-11-26 20:48
Kad jį kur tą užkimusį vakarą. Beveik tiek užkimęs, kiek aš, rėkusi ant administratoriaus! Baisu kartais ir klausyt! Nežinau, savęs rėkiančios iki užkimimo, ar vakaro! 4 su mėgiamom magaryčiom.
2004-11-26 19:00
ech, Juze, ir taip dūšią skauda, dar tu ją čia virkdini...į atminty
2004-11-26 18:12
uum tikrai į tave žodžiai plaukia, ne paveikslais ne rėmais, o žvirbliais,-iš rašyk nesugrįš:)
2004-11-26 17:32
Puikiai, puikiai
2004-11-26 17:07
topinis.
o dar kažkas žadėjo "baigt su tais rašykais"...neetiškai, tamista, pasielgtumėt.
į mėgst.
2004-11-26 17:02
mylimu erelicka:) pavaro, grubiai sakant...
2004-11-26 16:53
Na zinai, Juze, tu Poetas. Tiesiog ner ka pasakyt.
2004-11-26 16:34
po perkūnais...
2004-11-26 16:25
Užkimęs šito keisto vakaro balselis. Į upę lieptas brido ir atgal negrįžo. Ieškočiau jo, bet laumių pirštai žvilgsnį velia,
paguldo, užkutena, krapina anyžiais,
po klevo nukirsto šešėliu išsimaudau.
Ir laumių ašarom akis svaigias skalauju.
Atleiskite, kad aplenkiau aš jus, už skriaudą
primelšiu vakarinio vyno vietoj kraujo.
Svaigsti? Išminčiai išmintį dugne sumynė?
Aš – ne paveikslas, net galiu išlipt iš rėmų.
Prisėskime, kur tupi vakaras kaimynas.
Pritūpkim - etiketas tokį draugą lėmė!
Aš baltas, iščiulptas armonikos klavišas.
Kokį man vaidmenį šįvakar tylos skyrė?
Nebūsiu siena aš penkta, tegul pamišę
negirdi, kaip svirplys pravirks, ar supsis vyriai,
kur taip šviesu, net mirusieji keltis žada,
užšaldo čia karščiausią horizonto tašką.
Be maršo slenka pilkas antkapių paradas,
užkimęs vakaras po pieno jūrą taškos.
[:Norėčiau kaip nors parodyti, kad skaičiau kiekvieną eilutę ir patiko].
|
|